Viena mėgstamiausių mūsų temų – kaip baisu Lietuvoje gyventi ir kaip svarbu kuo greičiau tepti slides. Čia lieka tik kvaileliai. „Suskaičiuota, kiek lietuvių emigravo pernai: skaičiai atima žadą“ (lrt.lt, 2018 01 11). Tokioje situacijoje Lietuvos ekonomikai nieko gera nežadama. Miestai beviltiškai nyksta – „Lietuvos demografinė krizė: kodėl jau praradome Vilnių ir Kauną ir kaip šį procesą suvaldyti?“ (15min, 2018 01 28). Jei Jums atrodo, kad Jūsų miestas gyvas, klystate, prasitrinkite stipriau akis – didžiausi miestai yra prarasti.
Jei ir yra kokia viltis Lietuvai – tai išvykę emigrantai. Nors negrįžta, jie galėtų mus paremti finansiškai. Visgi ir čia prastos žinios: „Niūrios prognozės pildosi – senka į Lietuvą siunčiamų pinigų upės“ (lrt.lt, 2017 12 23).
Kartais pasitaiko, kad koks emigrantas užklysta gimtinėn, bet kuo gi tai baigiasi? „Emigrantas norėjo pigiau Lietuvoje išsigydyti skaudantį dantį: košmaras, kurio niekam nelinkėtų“ (delfi.lt 2017 11 26), kitam dar liūdniau – „Prakeikė tą dieną, kai grįžo gyventi į Lietuvą: vėl rankos suteptos krauju“ (delfi.lt 2018 02 04). Visgi ne visiems Lietuvoje baigiasi tragiškai ir dramatiškai, būna ir juoko: „Į Lietuvą grįžusi emigrantė: buvo juokinga, kiek gausiu pinigų“ (delfi.lt 2017 12 12).
Smagu, kad galime pasijuokti iš skaudžios savo būties. Pasižymime puikiu juodo humoro jausmu: „Įžūlumo viršūnė: iš tremtinių besityčiojančią knygą ligoninėje pakišo jautriems pacientams“ (delfi.lt 2017 11 27). Mūsų juoko bijo net visame pasaulyje: „Lietuvis, kurio kraupios šypsenos bijojo JAV: žudė kiekvieną, kuris tik pasipainiodavo kelyje“ (delfi.lt 2017 12 23).
Jei Lietuva dar netenkina Jūsų lūkesčių, esate ne vienišas. Jums pritaria ne tik armijos komentatorių, bet ir Jo Ekscelencija prezidentas Valdas Adamkus: „Lietuva dar nėra tokia, kokią įsivaizdavau“ (BNS, 2018 01 09). Įsivaizduoju save tai sakant paaugliui sūnui („tu nesi toks, koks įsivaizdavau turėtum būti“). Žinau, ką mintyse atsakytų... Kam mylėti tą Lietuvą. Neatitinka lūkesčių, tai ir nemylim.
Sunku pasakyti, kur ir kada gimė noras ir beveik poreikis lygintis su estais, tačiau ir čia jokių pragiedrulių nematyt: „Tikrai greitu metu nepasivysime Estijos – tam yra konkrečių priežasčių“ (R.Budbergytė, delfi.lt, 2017 12 26). Jei estai mus lenkia pritrauktomis investicijomis, BVP, garantuoju – ir savigarba bei orumu, gal bent žemės ūkyje mes geresni? Deja, ne: „Estai mus lenkia ir žemės ūkyje“ (delfi.lt 2018 02 06).
Kaip reti šviesos spinduliai pažiro idėjos Lietuvai. Viena svarbiausių pripažinta „mokytojas – prestižinė profesija iki 2025 m.“. Jau po kelių dienų ekonomistas R.Kuodis kerta dalgiu per kojas: „Kitose šalyse vaikus moko geriausieji, mūsų – vidutinybės“ (15min, 2018 02 06). Kam čia tos geros idėjos, sabotuokime greičiau, neduokdie dar kam Lietuvoje pasirodys gera gyventi.
Ir jei šimtmečio išvakarėse Jums atrodo, kad gal visos bėdos jau praeityje, dar ne – „Lietuvos žinios“ ištyrė, kad „Bėdų dar turėsime 50 metų“ (2018 01 16).
Plaukiame valtyje, kurioje grupelė irkluoja pirmyn. Dalis net šypsosi, jiems patinka. Kiti sėdi, burba, kai kurie itin garsiai. Treti atsistoję žvalgosi į aplinkines valtis, skelbia, kokia ši prasta. Ketvirti žiūri tik į estus, atkakliai stiprina nevisavertiškumo jausmą. Dalis pakuojasi daiktus, „et ką ten... reik kraustytis į tą, kuri greičiau, gražiau plaukia“. Keletas entuziastų blizgina laivės šonus. Tiki, kad gali būti gera čia.
Dr. Alisa Miniotaitė yra vadovavimo ir lyderystės ekspertė, UAB „Alisa Management Laboratory“ įkūrėja, Baltijos šalių ICC koučingo trenerė, „Žinių radijo“ laidos „Lyderio dilema“ autorė.
