Alisa Miniotaitė: Netolerancija klaidai, arba Grįžtamojo ryšio krizė Lietuvoje

Kai mes ką nors darome – realiai įgyvendiname – mums pasiseka arba ne. Kai pavyksta taip, kaip norėjome, – sėkmė, kai nepavyksta (o taip būna dažniau), pavadiname klaida arba nesėkme.
Alisa Miniotaitė
Alisa Miniotaitė / Ramūno Blavaščiūno nuotr.

Tai, ką vadiname klaida, yra grįžtamasis ryšys iš gyvenimo: toks veiksmas davė tokį rezultatą. Kai pradedantis vaikščioti vaikas netinkamai pastato koją ar koordinuoja savo kūną, jis nukrenta ant sėdynės. Suaugusių pasaulyje tai pavadiname klaida. Kas būtų, jei vaikas sau galvoje pasakytų „klaida“. Arba mes eitume iš paskos ir kartotume: „klaida, klaida, klaida...“. Žinome, kas būtų: vaikas nebevaikščiotų ir išmoktų vaikščioti tik stipriausieji. Daug vaikų nustoja piešti, nes kas nors pasako: negražiai pieši arba dailės pamokoje gauni prastą pažymį. Smegenyse įrašoma: „piešimas – ne man“. Tai virsta įsitikinimu, pagal kurį gyvenu.

Jei ką nors darai, klaidos yra neišvengiamos. Neatsiejama gyvenimo dalis. Klaida (nesinori kartoti šio bjauraus žodžio, bet švelnesnio atitikmens mūsų kalboje nėra) – grįžtamasis ryšys iš gyvenimo realybės – mums pasako, ką dariau ne taip. Taigi, galime pakoreguoti savo veiksmą ir daryti kitaip. Svarbi informacija, iš kurios galime mokytis. Todėl ir mokomės darydami, gaudami grįžtamąjį ryšį, kas veikia, o kas ne.

Kur kas svarbiau už klaidą yra faktas, kad aš dariau. Daryti – tai turėti drąsos, ryžtis, tai veikti, kurti pokytį.

Mūsų gyvenime gali būti „nesėkmių“: nutrūkę santykiai, nepavykęs verslas, neįvykęs pardavimas, prastas pranešimas, netikęs pasirinkimas ar pan. Taip mes kaupiame patirtį. Iš klaidų mokomės labiau nei iš sėkmių.

Kur kas svarbiau už klaidą yra faktas, kad aš dariau. Daryti – tai turėti drąsos, ryžtis, tai veikti, kurti pokytį.

Pažvelkime, kas vyksta aplink mus. Daug žmonių daro ir mes nuvertiname jų pastangas. Pavyzdžiui, įkuriamas privatus vaikų darželis, mokykla ar restoranas. Klientas atranda detalę, kas negerai. Pradedama triūbyti „ant visos Lietuvos“. Žmogus parašė knygą. Ji nėra tobula. Nuvertinama: „jei gali nerašyti, nerašyk“. Vargšas politikas mokykloje palinguoja ne į taktą – tampa patyčių objektu feisbuke. Susimąsčiau, o gal tos pašaipos, kuriomis palydime ne itin sėkmingą rezultatą, svarbi gyvenimo grįžtamojo ryšio dalis? Žinosiu, kad jei palinguosiu viešai ne į taktą, nusišnekėsiu, tai jau atrieks... Baimė tampa varomąja jėga. Et, kokia čia „varomoji“ jėga. Iš pradedančio vaikščioti vaiko mes nežinome, kas taps garsiu bėgiku.

Neigiamo grįžtamojo ryšio pasaulyje esame nelaimingi. Mūsų kultūroje gerą darbą priimame kaip savaime suprantamą (nematomą), o vos padarius klaidą pradedame garsiai rėkti. Daugelis tyrimų rodo, kad Lietuvos organizacijose darbuotojams labiausiai trūksta pripažinimo ir įvertinimo. Tai yra, paprasto, nieko nekainuojančio „ačiū“ už darbą.

Pati uoliai mokausi teikti daugiau gero grįžtamojo ryšio ir šeimos nariams, ir kolegoms. Visų pirma, pastebėti gera ir už tai padėkoti. O jei pastebėjau klaidą ar kas netenkina, reaguoti į tai ramiai. Prisiminti, kad prieš tai buvo padaryti 99 geri dalykai, todėl šito vieno neverta sureikšminti.

Kartą vakare prisiminiau, kad nepadėkojau partnerei už gerą kelių savaičių darbą. Susijaudinusi rašau vakare sms:

– Ačiū už tikrai puikų darbą.

Po kelių dienų ji prieina:

– Alisa, žinai, visą vakarą galvojau apie tavo žinutę. Jei kas ne taip, pasakyk atvirai.

Tokia tad mūsuose reakcija į gerą žodį.

Gyvenant „lietuviškoje“ kultūroje, nesėkmės baimė – o ji susijusi su gėda („apsipazorinsiu ant viso svieto“, – galvoja tūlas lietuvis) – tampa paralyžuojančia jėga. Ne klaidos, o gėdos bijome. Gėda labiausiai siejama su blogu jausmu, nusivylimu apie save patį.

Berašydama šį komentarą susimąsčiau, kas labiausiai rėkia, kai padaroma klaida. Ogi tie, kurie nieko arba mažai daro. Užtat jie įvaldę komentatoriaus plunksną arba liežuvį. Neteko matyti, kad taip rėktų žmogus, kuris yra daug pasiekęs. Juk jis žino kiekvieno žingsnio kainą. Kiek daug pastangų reikia įdėti, jei nori ką nors sukurti. Ir kokia brangi yra kiekviena klaida. Svarbi, artima gyvenimo detalė.

O tie, kurie nuogąstauja, kad be aštrios kritikos nebus pažangos, atsakysiu, kad blogas grįžtamasis ryšys mažų mažiausia yra neekologiškas būdas tikslui pasiekti.

Dr. Alisa Miniotaitė yra vadovavimo ir lyderystės ekspertė, UAB „Alisa Management Laboratory“ įkūrėja, Baltijos šalių ICC koučingo trenerė, „Žinių radijo“ laidos „Lyderio dilema“ autorė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų