Šiandien komandos – organizacijų pagrindas, būdas kurti, siekti tikslo. Pačių komandų reikšmė aptikta netikėtai, atliekant tyrimus su darbuotojais. JAV įmonėje mokslininkams dvejus metus eksperimentuojant dėl sąlygų, kuriomis šešios ryšio operatorės, dirbtų geriausiai, pastebėta, kad moteriškėms dirbant kartu, nepriklausomai nuo to, ar sąlygos bloginamos ar gerinamos, grupė dirbo vis geriau – susikalbėjo, susidraugavo, viena kitą palaikė, darbo kokybė gerėjo. Kitaip tariant, ši grupė tapo tikra komanda. Taip ir prasidėjo „komandų“ mokslas, tyrinėjantis ką turime daryti, kad mūsų skyrius, žmonės, taptų ir būtų darni, efektyvi komanda. Komandinis darbas – vadybinis terminas, o tuo pačiu ir siekis. Juk komanda daugiau nei pavienių narių suma. Gali pakartoti konkurento reklamą, produkto formulę, o komandos – nenukopijuosi. Tampriems kolektyvo ryšiams sukurti reikia laiko, ne mažiau nei vienerių metų.
Visgi šiandien ne tik apie tai. Organizacijoms būtina, kad žmonės atneštų į jas savo širdis. Kad tikėtų jų misija ir įgyvendintų viziją. Tam netinka pavieniai, nepriklausomi, užsispyrę žmonės. Tam reikia vieningų, susikalbančių, panašiai mąstančių. Beje, kalbant apie komandas, tyrimų duomenimis, žmonių nuomonių skirtumai komandoje traukiasi, ilgainiui mąstymas susiniveliuoja. Tai ir privalumas – greičiau priimami sprendimai, ir grėsmė – sprendimai gali būti siauri, klaidingi.
Įmonės siekia pritraukti kuo geresnius darbuotojus, šiandien vyksta įnirtinga kova dėl talentingų, motyvuotų, darbščių žmonių. Svarbu ne tik pritraukti, svarbu ir išlaikyti. Tuo pačiu pasikeitė ir rinkodaros samprata. Šiandien rinkodara nėra tik reklama ir formali komunikacija. Viskas, ką įmonė daro, yra rinkodara. Kliento vartojimo kelias, darbuotojui kuriama patirtis – visa tai jau yra įmonės komunikacijos, rinkodaros dalis.
O gal noras sukurti puikias sąlygas darbuotojui darbe (miegamieji, vaikų darželis, žaidimų salės, sporto klubas, pievos, parkai, terasos, pirtys) – tai ne tik siekis pagerinti aplinką, gerinti darbdavio įvaizdį (kas irgi yra rinkodara), didinti darbuotojų lojalumą (vidutinė įdarbinimo trukmė šiuo metu pasaulyje yra ketveri metai, IT industrijoje – treji metai, amžiaus grupėje nuo 25 iki 34 – 2,7 metų (Rasmussen, 2020)), bet ir noras trinti ribas tarp darbo ir asmeninio gyvenimo? Siekti, kad šis darbas, mūsų organizacija būtų visas žmogaus gyvenimas?
Bendrai pripažįstama, kad netiesa, jog jauni žmonės yra „užprogramuoti“ keisti darbą kaip kojines. Daugelis visgi nori rasti ilgalaikę darbo vietą, kurioje galėtų įgyti patirtį, augti, siekti profesinės karjeros tikslų. Tad įmonių noras gerinti darbo aplinką yra kovos dėl talentų dalis (kartais, beje, tai tik spindintis išorės „špaklius“).
Kas toliau? Galime pafantazuoti – ne pavieniai asmenys, o visos šeimos persikelia gyventi į organizacijas ir joms tarnauja. Organizacijos – tai naujosios valstybės.
