Vieni gaudo vilties teikiančias žinias apie triuškinamą priešo armiją, nukautą generolą, dar vieną sumaitotą tanką, NATO pagalbą, nepalaužiamą ukrainiečių nusiteikimą. Kiti nerimą realizuoja veiksmu – organizuoja pagalbą, triūsia komunikacijos srityje, išsilieja analizuodami naujienas socialiniuose tinkluose. Treti pakuoja išgyvenimo kuprines, ketvirti – emigracijos lagaminus, penkti su skepsiu iš panikuojančių šaiposi, bet kažkodėl irgi nervingai.
Girdėti patarimų, kad turime stabdyti savo darbinę veiklą ir atsidėti pagalbai Ukrainos tautai. Padėti svarbu, tačiau, jei apleisime savo darbus ir verslus, mums patiems greitai reikės pagalbos.
Vadovams tenka raminti žmones ir sutelkti komandas. Kaip tai padaryti?
- Pirmiausia turime užtikrinti erdvę pasidalinti nerimu, aptarti naujienas. Tam turi būti vieta, neišsakyti jausmai neleis produktyviai dirbti, okupuos mintis. Tad prie rytinio kavos puodelio tai padaryti net būtina.
- Kitas žingsnis – nubrėžti ribą: aptarėme įvykius, o dabar turime susitelkę dirbti savo tiesioginį darbą. Nepasiekę verslo ar organizacijos tikslų, nebūsime stiprūs, niekam negalėsime padėti.
- Kiekvieną sykį, kai kyla neapibrėžtumas, nesaugumas dėl ateities, tenka peržiūrėti įmonės tikslus. Kai matomumas prastesnis, rūke, turime brėžti mažesnius žingsnius. Verta pereiti prie smulkmeniškesnio planavimo. Detalus žinojimas, ką darysime rytoj, šią savaitę, šį mėnesį suteiks aiškumo, nuramins. Kartais tiesiog turime savo kūną nešti pirmyn. Beveik kaip Čerčilis sakė: „Jei einate kiaurai pragaro, eikite nesustodami.“ Išgyvensime šį sunkų etapą ir eisime į priekį.
- Vadovo darbas papasakoti apie ateitį – kaip įmonė save mato ateityje. Koks jos vaidmuo dabar, kas keičiasi (jei keičiasi) ateityje.
- Gali būti, kad netikėtai atsiskleidžia mus supantys žmonės: savo pažiūromis, emocine išraiška. Žmonės yra įsitempę, panikuoja. Į juos žvelkime supratingai ir padėkime, nenurašykime.
- Pats vadovas taip pat turi pasiruošti galimam judėjimui komandoje. Yra žmonių, kurie planuoja emigruoti; yra karo akivaizdoje keičiančių savo profesinę veiklą. Yra ir tokių, kurie, abejodami dabartinės įmonės ilgaamžiškumu, ieškos saugesnio uosto – patikimesnio darbdavio.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis lyderiauja pavyzdžiu. Tai vienas didžiausių galios šaltinių. Įmonių vadovai irgi gali būti lyderystės pavyzdžiu – šaltakraujiškumo, analitinio mąstymo, empatijos, susitelkimo – savo žmonėms.
Visi esame pavyzdžiu savo vaikams. Ar esame atviri, kalbėdami apie savo jausmus? Ar gebame užtikrinti emocinį saugumą? Vaikai mato mūsų ir aplinkinių nerimą. Neatsakyti klausimai palieka gilesnį neigiamą pėdsaką, nei atskleisti bei aptarti.
Neatsakyti klausimai palieka gilesnį neigiamą pėdsaką, nei atskleisti bei aptarti.
Neverta nei užmerkti akių, nei maitinti panikos jausmą gaudant naujienas. Taip, vyksta baisūs dalykai, griūva tikėjimas deklaruotomis vertybėmis. Pasaulis niekada nebuvo teisingas. Tačiau jame visada buvo ir yra gerų dalykų. Galime būti tuo geru dalyku vieni kitiems šiandien.
