Dažnai girdime senelių istorijas apie kilometrus, kulniuotus per sniegą ir šaltį į mokyklą. O viskas prasideda net nuo pasakų: jaunoji turi sunešioti devynias klumpes; norėdamas pasiekti savo tikslą, jaunikaitis turi apkeliauti visą pasaulį; kažkas turi nukirsti tris slibino galvas arba užlipti į stiklo kalną.
Žmogui, kuris suvalgė pūdą druskos, gali būti sunku suprasti gležną šiuolaikinę kartą. Ar ji tikrai gležna? Nežinau. Žmonių yra įvairių. Reikia pripažinti, kad yra jaunuolių, dėl kurių tėvai perdėm stengėsi. Dirbo iš paskutiniųjų, kad nupirktų vardinę kuprinę ar džinsus, iš santaupų dovanojo sporto ar žaidimų inventorių, ėmė paskolas, kad vaikas galėtų įstoti į gerą universitetą; kadangi buvo įsikniaubę į darbus, samdė tvarkytojus ir vairuotojus, todėl vaikas turėjo mažai arba iš viso neturėjo pareigų. Neišmoko įsipareigoti, įsitempti.
Žmogui, kuris suvalgė pūdą druskos, gali būti sunku suprasti gležną šiuolaikinę kartą.
Neseniai teko girdėti apie tyrimą, keliantį problemą, kad net 95 procentai Lietuvos darbuotojų jaučia nerimą. Na, reikia pripažinti, nerimas – žmogaus egzistencijos dalis, normalus ir priimtinas jausmas. Nerimaujame, kai yra nežinia, neapibrėžtumas, o kartais net ir be aiškios priežasties. Ar jau reikia imtis veiksmų? Apvynioti darbuotoją stora šilta antklode, kad ginkdie neprapūstų ar už kokio aštraus kampo neužkliūtų?
O verslo savininkai arba tie, kurie dirba patys sau? Manau, jie jaučia nerimą kas dieną – negali žinoti, ką pasakys klientas, niekas negarantuoja sklandžios ir saugios ateities. Ir į šiltą antklodę niekas nesuvynioja.
Nerimas – žmogaus egzistencijos dalis, normalus ir priimtinas jausmas.
Pernelyg didelis negalavimo sureikšminimas („kad tik nepasijaustų darbe blogai“) – neprisidės prie žmonių ūgties ir brandos, tačiau, jei baimė organizacijoje gili problema – verta patyrinėti, kodėl.
Psichologinio saugumo reikšmė darbo vietoje didelė. Psichologinis saugumas aiškinamas santykyje su žmonėmis ir reiškia, kad nebūsiu nubaustas dėl to, kad išsakiau kitokią nuomonę, uždaviau nepopuliarų klausimą, dėl to, kad esu savimi ar turiu savitas pažiūras. Bausmė gali būti ir atleidimas iš darbo, neskirta premija ar aukštesnės pareigos.
Psichologinio saugumo reikšmė darbo vietoje didelė.
Jei organizacijoje nėra psichologinio saugumo, nebus pasidalytosios lyderystės ir bendradarbiavimo, nevyks informacijos ir paramos mainai, nebus pasitikėjimo, dominuos konkurencija, kova už būvį ir slapukavimas.
Tad baigdama šį komentarą pasakysiu taip: nerimas dėl kylančių darbo, verslo, gyvenimiškų iššūkių yra normalus ir priimtinas. Jei eini kautis su slibinu, būtų keista, jei jaustumeisi ramus kaip belgas.
Nerimas dėl kylančių darbo, verslo, gyvenimiškų iššūkių yra normalus ir priimtinas
Tačiau, jei jautiesi nesaugus dėl to, kad būsi menkinamas, baudžiamas dėl savo nuomonės, požiūrio, išsakyto klausimo, tai ydinga situacija, kurią verta rauti su šaknimis. Tokioje bendruomenėje ar organizacijoje pralaimės visi.
Dr. Alisa Miniotaitė yra vadovavimo ir lyderystės ekspertė, UAB „Alisa Management Laboratory“ įkūrėja, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Lyderystės programos vadovė.
Komentaras skelbtas Žinių radijo laidoje „Lyderio dilema“.
