Ši tema ėmė kirbėti ne prisimenant pokalbį su minėtu vadovu, o matant susiskaldymą ir patyčias Lietuvos socialiniuose tinkluose prieš ir po pirmojo Seimo rinkimų turo. Ar tikrai Lietuvos piliečių – lenkų ir rusų – interesams atstovaujanti partija, tebūnie vedama netikusio, susikompromitavusio lyderio, verta tokios paniekos? Ar tikrai katalikai, kuriems šeima – vyro ir moters santuoka, yra „senas dvokiantis raugas“? O liberalių pažiūrų jaunimas – leftistinės lervos? Visi šie ir daug kitų, skirtingų, unikalių žmonių – Lietuvos piliečiai, atrodytų, turintys bendrą tikslą – geresnę Lietuvą. Tiesa, geresnę kiekvienam kitaip.
Reikia pripažinti, kad bendro tikslo, santarvės iškėlimas prisidėjo prie G.Nausėdos pergalės Prezidento rinkimuose. Daugelį gąsdino ne pati I.Šimonytė, kiek už jos stovinčios aršios interesų grupės. Tiesa, tai, kas buvo stiprybė iki rinkimų, po rinkimų tapo G. Nausėdos silpnybe. Katino Leopoldo vaidmuo nedarė įspūdžio politiniams oponentams.
Svarstau, nejau tik išorės priešas begali mus suvienyti? Kartais atrodo, ir tas jau nebesugebės. Kodėl įsitikinimas savo teisumu yra toks stiprus? Kokie statymai? Kas už to?
Kurį laiką darbuodamasi užsienyje ir matydama šias peštynes stebiuosi aštriu susipriešinimu, kuris iš tolo regisi dar ryškiau. Gal tai tik socialinių tinklų ir medijos iškreipti veidrodžiai? Laužai, į kuriuos žurnalistai ir medijų kanalai su pasimėgavimu krauna malkas? Žinoma, tai šiandien būdinga ne tik Lietuvai. Dar sudėtingesnė situacija – Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Svarstau, nejau tik išorės priešas begali mus suvienyti? Kartais atrodo, ir tas jau nebesugebės. Kodėl įsitikinimas savo teisumu yra toks stiprus? Kokie statymai? Kas už to? Vieno atsakymo čia nėra. Kas mėgaujasi sukaupta įtaka ir lengvai manipuliuoja sekėjais; kam iš tiesų atsidavimas įtikėtai vertybei užlopo gyvenimo tuštumas; o kas nuoširdžiai mato grėsmę ir stengiasi apsaugoti pasaulį nuo pražūties. Kiekvienas šių žmonių gali būti suprastas ir galų gale tai tik žmogus su savo privalumais ir trūkumais, ir be abejo – interesais. Kurie kartais gali būti labai pragmatiški.
Grįžkime į organizaciją. Komandos sutelkimas parodant priešą išorėje gali būti vaistas vidinei konkurencijai, susiskaldymui, abejingumui gydyti. Visgi tai trumpalaikė, išorine motyvacija (apsiginti nuo grėsmės arba noru nugalėti) paremta priemonė. Ilgalaikis būdas – tai bendras sutarimas dėl tikslo, misijos ir prasmės. Įdomu, kokia mūsų, kaip Lietuvos piliečių, misija šioje žemėje (tikiuosi, ne išnaikinti ar pakeisti kitaip manančius)?
Ir net jei pavyks suburti visus bendram tikslui, visada bus žmonių, kurie savas ambicijas (o tai reiškia kažko stygių – pinigų, įtakos, savivertės, pripažinimo, reikšmingumo) iškels aukščiau komandos, organizacijos, valstybės.
Dr. Alisa Miniotaitė yra vadovavimo ir lyderystės ekspertė, UAB „Alisa Management Laboratory“ įkūrėja, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Lyderystės programos vadovė
Komentaras skelbtas Žinių radijo laidoje „Lyderio dilema“
