D.Kahneman‘as tyrė mūsų mąstymą, įžvelgdamas smegenų veikloje dvi sistemas: pirmoji – linkusi greitai reaguoti ir priimti sprendimus, antroji – tingi, atsakinga už analitinį, gilesnį mąstymą.
Pirmoji mąstymo sistema, kurią dar galima pavadinti intuityvia, emociška, skuba daryti išvadas, nes taip paprasčiau, sutaupome jėgų ir laiko. Pirmoji sistema it mūsų galvojimo skydas – priima lengvai prieinamą informaciją (negaišta laiko ieškoti papildomos) ir ją greitai apdoroja.
Antroji, tūnanti už šio „skydo“, veikia palyginti lėtai. Abi sistemos yra susijusios: pirmosios tikslumas priklauso nuo antrosios išsivystymo. Teigiama, kad A.Einsteinas reliatyvumo teoriją sukūrė intuityviai, o vėliau pagrindė įrodymais. Geriau veikianti (sustiprinta žiniomis, patirtimi, galvojimo įpročiu) gilesnio mąstymo sistema leidžia priimti tikslesnius intuityvius sprendimus.
Gilesnio mąstymo sistema veikia lėtai, pareikalauja daug energijos išteklių. Jei itin aktyviai ją naudojame, „nuo galvojimo paskausta galvą“.
Kadangi turime ribotus energijos ir laiko išteklius, mūsų smegenys ieško būdų, kaip sumažinti pastangas. Šis pastangų mažinimo instinktas yra mumyse. Gilesnio mąstymo sistema veikia lėtai, pareikalauja daug energijos išteklių. Jei itin aktyviai ją naudojame, „nuo galvojimo paskausta galvą“. Taigi, pirmoji mąstymo sistema veikia automatiškai – mums maloniai lengvai ir greitai – skuba peršokti prie išvadų, sukurti galvoje logišką, viską paaiškinantį paveikslą, deja, dažnai turintį nepakankamai bendro su realybe.
Pavyzdžiui, santūriai besišypsantis politikas sudaro protingo ir šilto žmogaus įspūdį. Tvirtas kalbas rėžiantis – galinčiu padaryti tvarką ir šalies gyvenime. Atsipalaidavęs ir paprastai apsirengęs – savimi pasitikintis, savas. Blizgiu mėlynu kostiumu – autoritetingas, iškilus. Visas šias išvadas priima mūsų patiklioji „pirmoji“ mąstymo sistema. Išmanūs politikai ir viešųjų ryšių specialistai nesunkiai gali nustatyti, kokiai tikslinei grupei kokį įvaizdį demonstruoti.
Kad pirmoji sistema sujungtų du tris taškus ir skubėtų prie išvadų, dar galima parodyti laimingą šeimą už nugaros („koks geras ir padorus žmogus!“), keletą gyvenimo iššūkių („jis irgi vargo taip kaip aš“), kartu praleisti vieną gyvenimo dieną („koks žmogiškas...“). O jei dar kalba tai, ką noriu girdėti!.. Vieni laukia protingos minties, kiti pažado apie geresnį gyvenimą. To pakanka, kad mūsų galvoje jis taptų tuo, kuriuo pasitikiu. Įdomu pažaisti žaidimą: kai koks nors žmogus sukels automatinę simpatiją, paieškokite, kokia to žmogaus savybė ar detalė, įjungė automatinę pirmosios mąstymo sistemos reakciją.
Klaidas daro ir verslo savininkai bei vadovai priimdami į darbą žmones, pasikliaudami pirmosios sistemos širdžiai mielais emociniais „taip“ pasirinktam kandidatui. Netrukus pasidalinsiu keletu pavyzdžių.
Pirmenybę teikiame vilčiai, o ne abejonei. Galbūt tai mūsų išlikimo prielaida. Tikėjimas suteikia prasmę, jėgų ir energijos, taupo laiką. Įsitvirtinęs netikėjimas ir abejonė niekur nenuveda. Vengdamas nesėkmės nepasijudinsi iš vietos.
Vilties ir tikėjimo reikšmę koncentracijos stovyklose puikiai perteikė austrų neurologas Viktoras Franklas: „Stebėdamas kitus kalinius, įsitikinau kad pesimistinę nuotaiką neišvengiamai lydi kapituliacija ir anksčiau ar vėliau – mirtis. (...) Sunkiausiomis aplinkybėmis išgyvendavo tie žmonės, kurie orientavosi į ateitį, į ateityje įgyvendintiną prasmę.“
Visgi skirtinga yra viltis, sukurta pirmosios (impulsyvios, emocinės) mąstymo sistemos ir antroji – apmąstyta, reflektyvi viltis. Pirmąją viltį dažnai pavadiname „kvailių motina“, o antrąją – sąmoningu pasirinkimu, valia siekti prasmės. Skubota viltis mus apsaugo nuo pastangų mąstyti, o kartais ir prisiimti atsakomybę.
Verslo savininkai ir vadovai į savo komandas nori priimti geriausius žmones. Atrankų metu koją pakiša būtent pirmoji mąstymo sistema, pernelyg greitai patvirtindama arba nurašydama kandidatus. Kelios smulkmenos darbo pokalbio metu gali paskatinti „pirmąją sistemą“ greitai peršokti prie kandidatui palankių arba nepalankių išvadų. Dažniausia klaida, kai pokalbio metu kokios nors kandidato savybės patinka (tie patys pomėgiai, praeities detalės, konkreti savybė) ir jis greitai, nekreipiant dėmesio į aibę kitų detalių, galvoje priskiriamas prie tinkamų. Papasakosiu neseną kuriozą iš atrankos kitoje valstybėje.
Įmonės direktoriui pristatau vadovę: atsakinga, ypač darbšti, pasižymi analitiniu mąstymu, geros rekomendacijos ir testų rezultatai. Trūkumai (tai pareigybei) – intravertė, kukli. Matau, kad vadovui šie trūkumai nepriimtini. Visgi po kelių savaičių įkalbu susitikti: „jos atkaklumas ir darbštumas leis pasiekti norimą rezultatą darbe“.
Po kelių dienų skambinu pasiteirauti, kaip sekėsi susitikimas. „Deriname sutartį. Be to, kad labai gera kandidatė, paaiškėjo keletas palankių veiksnių: ji gyvena 20 metrų nuo manęs!“.
Pasirinkimą lemia, kaip žmogus yra pristatomas kitų, prisistato pats, kokį jo įvaizdį užfiksuoja mūsų smegenys, pastebėjusios vos kelias savybes. Apibūdinu žmogų: neišlaikė matematikos egzamino, mėgsta greitį kelyje, užsispyręs. Pirmoji sistema sujungia taškus ir prieina prie išvados – „kelių erelis“, prekeivis, gal verslininkas. Kitas žmogus – nuolankus, sąžiningas, intravertas. Manome: mąstytojas, mokytojas, bibliotekininkas. Iš tiesų kalbu apie tą patį žmogų – palaimintąjį Teofilių Matulionį.
Kuo daugiau informacijos apie kandidatą surenki, tuo sunkiau nuspręsti, ar jis tikrai tinkamas (beje, tas pats pasakytina apie investavimo ir kitus verslo sprendimus). Nebelieka tokio aiškaus ir saldaus tinkamumo efekto. Kiekvienas turime trūkumų.
Susumavus visus duomenis, skirtumai nėra dideli. Galime pasirinkti kiek geresnį. Galvoje suskambo „visi jie vienodi“ – tautos balsas apie politikus. Ne visi vienodi. Yra truputį geresni. Verta patikrinti faktus (ne tik vadovautis įspūdžiu): ką šis žmogus nuveikė praeityje? Ką apie jį kalba jo darbai?
Jei žinosime, kad mūsų pirmoji sistema skuba daryti išvadas, nepasiduosime jos saldžioms vilionėms, o pasitelksime ir gilesnį mąstymą, išvengsime klaidų ir priimsime teisingesnius sprendimus.
Dr. Alisa Miniotaitė yra vadovavimo ir lyderystės ekspertė, UAB „Alisa Management Laboratory“ įkūrėja, Baltijos šalių ICC koučingo trenerė, „Žinių radijo“ laidos „Lyderio dilema“ autorė
