Pastarąją savaitę lankiausi Šveicarijoje. Klientas skundžiasi: čia nebėra lyderystės. „Kaip? Šveicarijoje?“ – stebiuosi. Susimąstau, kodėl. Na taip, juk lyderystė – tai nuolatinis buvimas ne komforto zonoje. Kiek daug Lietuvoje ambicingų žmonių, kurie nori kažką sukurti, išgarsinti Lietuvą, mes turime tikslų! Gal ir tikrai lyderių Lietuvoje daugiau nei Šveicarijoje?
Kai skundžiuosi, kai laukiu gelbėtojo (pvz., vieniša moteris laukia, kol atėjęs vyras nuspalvins jos gyvenimą; darbuotojas laukia, kol bus pastebėtas vadovo; sėdžiu ant sofos, laukiu, kol kas paskambins ir kur nors pakvies; sėdžiu ant sofos, nieko nebelaukiu, skambinsiu mamai, prašysiu pinigų), esu aukos vietoje. Yra ir kitokių būdų būti auka, pavyzdžiui, visus kaltinti dėl sumauto gyvenimo (pikti komentarai internete rašomi būtent todėl): sutuoktinį, tėvus, vaikus, Lietuvą, prezidentę.... Arba gelbėti, keisti. Visus, bet tik ne save.
Tikslai mus padaro suaugusiais, atsakingais, kūrėjais, autoriais. Turėdamas tikslų, aš žingsniuoju pirmyn, aš veikiu. Aš neturiu, kuo skųstis! Aš žinau, ko noriu ir keliauju. Kuriu savo gyvenimą. Geras tikslas visuomet atliepia mūsų norus. O norai – mūsų prigimtį ir vertybes, mūsų savastį.
Kalbant apie tikslus, svarbu pasitikrinti, kiek pasirinktam tikslui galiu daryti įtaką. Pavyzdžiui, turiu tikslą susirasti antrą pusę. Šiam tikslui galiu daryti įtaką iš dalies. Užsidaręs tarp keturių sienų veikiausiai nesusirasiu, todėl turiu būti aktyvus ir atviras. Tuo pačiu svarbu suprasti, kad yra dalis aplinkybių, kurių negaliu kontroliuoti. Ar verta paskirti likusį gyvenimą tik šiam tikslui?
Tikslas – parašyti gerą knygą. Taip, šiam tikslui galiu daryti maksimalią įtaką. Tiesa, tikslas, kad ji taptų „bestseleriu“, veikiausiai nebėra mano įtakos zonoje. Tikslai, susiję su įvertinimu, daro mus pažeidžiamais. Tikslas – pastatyti namą, nubėgti maratoną, išmokti groti ar naujos kalbos. Puikūs tikslai, jie yra mūsų kontrolės zonoje. Geriau turėti tikslų, kuriuos galime kontroliuoti ar dar geriau – kurti. Tuomet, kai perkeliame savo lūkesčius kitiems, mūsų gali laukti nusivylimas. O čia netoli ir aukos vaidmuo.
Siekdami tikslo mes veikiame, darome. Galvojimas, kalbėjimas apie tikslą toli nenuneša. Įgyvendindami tikslus, mes žingsniuojame savo keliu. Su šypsena ir energija. Pasitaikė kliūtis kelyje? „Ak, juk tai (tik) iššūkis!“. O ką pasakytų auka? „Sunku, sudėtinga...“.
Atsisuku atgal, žvelgiu į savo nueitą kelią. Ką matau? Ką dar noriu nuveikti? Trumpam stabtelėjau, prisėdau, pasidalinau mintimis. Keliauju toliau.
Dr. Alisa Miniotaitė yra vadovavimo ir lyderystės ekspertė, UAB „Alisa Management Laboratory“ įkūrėja, Baltijos šalių ICC koučingo trenerė, „Žinių radijo“ laidos „Lyderio dilema“ autorė
