Tačiau man regis, kad apie atostogas niekas nebegalvoja. Gyvenantieji Donbase galvoja, kaip gyventi toliau ir kaip baigsis šis karas? Gyvenantieji Kijeve kasdien savęs klausia, ar šis karas ateis iki Kijevo?
O karo oficialiai dar nėra? Vykdoma „antiteroristinė operacija“ dalyvaujant Ukrainos kariuomenei ir Ukrainos saugumo tarnybai (UST). Vykdoma seniai ir be rezultatų.
O karo oficialiai dar nėra? Vykdoma „antiteroristinė operacija“ dalyvaujant Ukrainos kariuomenei ir Ukrainos saugumo tarnybai (UST). Vykdoma seniai ir be rezultatų.
Į separatistų rankas pakliuvo trys elitinio dalinio „Alfa“ pareigūnai, kurie turėjo suimti teroristus, nužudžiusius Gorlovkos rajono tarybos narį.
Tačiau šie banditai sėdi užgrobtoje Slovjansko merijoje, dalina interviu ir priiminėja humanitarinę pagalbą. Ten pat jie tardo pagrobtus „Alfa“ pareigūnus. Kitame užgrobtame pastate, kuris priklausė UST, laikoma daugiau nei 40 įkaitų, tarp kurių yra ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos misijos pareigūnai.
Separatistams vadovauja Rusijos piliečiai, kadriniai kariškiai, kurie to nė nebeslepia. Luhansko ir Donecko sritis, kuriose kartu gyvena apie 8 mln. žmonių, praktiškai kontroliuoja separatistai, ginkluoti granatsvaidžiais ir automatais AK-100, kurių nebuvo ir nėra Ukrainos kariuomenės ginkluotėje, tačiau jų turi Rusijos kariuomenė.
Rusijos armija išrikiuota už pat sienos ir pasiruošusi ją pareiti bet kuriuo metu. Be to, daugeliui Rusijos politikų ir pačiam Vladimirui Putinui Rusijos-Ukrainos siena yra sąlyginė sąvoka.
Per visus nepriklausomybės metus nė viena Ukrainos vyriausybė, nė vienas prezidentas nesugebėjo su Rusija pasirašyti sutarties dėl sienos demarkavimo. Šis faktas, ko gero, ir leido V.Putinui dar pirmosios kadencijos metu per susitikimą su vyresniuoju George`u Bushu pasakyti, kad „Ukraina – ne visiškai valstybė!“
Dabar, kai Rusijai pavyko įsiūbuoti šias dvi Ukrainos sritis, tam, kad būtų nutraukti prezidento rinkimai ir pasiekta pergalė prieš Kijevą, reikia nustumti ginkluotų separatistinių užgrobimų bangą iki Odesos ir sienos su Padniestre.
Panašu, kad V.Putinas jau suprato, kad šio tikslo taip lengvai nepasieks. Visi bandymai perimti valdžią Charkove – viename svarbiausių Ukrainos miestų – nebuvo sėkmingi.
Panašu, kad V.Putinas jau suprato, kad šio tikslo taip lengvai nepasieks. Visi bandymai perimti valdžią Charkove – viename svarbiausių Ukrainos miestų – nebuvo sėkmingi.
Beveik kasdien čia vyksta demonstracijos už „Vieningą Ukrainą“ ir beveik kasdien jas puola prorusiški riaušininkai su beisbolo lazdomis, kasteltais, peiliais ir pirotechnika.
Praėjusį sekmadienį už „Vieningą Ukrainą“ Charkove pražygiavo ir dešimtys tūkstančių futbolo fanų, tačiau ir juos eitynių pabaigoje užpuolė separatistai. Keturiolika žmonių atsidūrė ligoninėje.
O jau pirmadienį snaiperio šūviu buvo sunkiai sužeistas Charkovo meras H.Kernesas. „Maidano“ metu jis organizuodavo prieš maidaniečius nukreiptas akcijas, tačiau pabėgus V.Janukovyčiui perėjo į naujosios valdžios pusę ir gana sėkmingai išlaikė savo miestą nenuslydusį į separatistinę anarchiją. Už tai į jį ir šovė.
Odesoje taip pat šaudo ir mušasi. Šūviai girdėti net ir Kijeve, ir niekas nežino, kur gali įvykti eilinė provokacija, kurią surengtų arba Regionų partijos nariai, labai norintys grįžti į valdžią, bet nenorintys tarnauti V.Janukovyčiui, arba Rusijos kariuomenės Generalinio štabo Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU) pareigūnai, kurie jau nusiėmė kaukes ir balaklavas ir atvirai pareiškė, kad atvyko į Donbasą pasibaigus Krymo aneksijos operacijai.
Jei Regionų partija iki šiol pasisako už vieningą Ukrainą ir prieš Donbaso prijungimą prie Rusijos, tai Ukrainos komunistų partija, turinti frakciją Aukščiausioje Radoje, atvirai kalba apie būtinybę įvesti Rusijos armiją į Ukrainą.
Pasieniečiai nesileido įbauginami ir nustumiami nuo pasienio perėjos, nors komunistai naudojo tokią pačią taktiką, kaip ir teroristai Slovjanske ir Luganske: į pasieniečius nukreipė būrį moterų.
Praėjusią savaitę komunistai pamėgino blokuoti Ukrainos pasieniečius Donecko srityje, kad į Ukrainos teritoriją galėtų įvažiuoti Rusijos pajėgų šarvuočiai, perdažyti „UN Peacekeeping force“ (JT Taikos palaikymo pajėgų) spalvomis. Ši akcija, organizuota Ukrainos komunistų ir Rusijos kariškių, žlugo.
Pasieniečiai nesileido įbauginami ir nustumiami nuo pasienio perėjos, nors komunistai naudojo tokią pačią taktiką, kaip ir teroristai Slovjanske ir Luganske: į pasieniečius nukreipė būrį moterų.
Moterys padeda teroristams prieiti prie šiame regione esančių karinių dalinių ir šaudyti iš už jų nugarų į karius ir techniką.
Šiame keistame kare Ukrainos kariuomenė, praktiškai nevykdanti karinių veiksmų, kasdien patiria nuostolių. Prieš keletą dienų granatsvaidžio šūviu prie Kramatorsko buvo susprogdintas sraigtasparnis, naktį iš sekmadienio į pirmadienį separatistai apšaudė kitą darinį dalinį ir sužeidė du karius. Kareiviai jau atsako ugnimi, tačiau kol kas nesėkmingai.
Kryme, nors jį jau visiškai kontroliuoja Maskva, irgi ne visai ramu. Sekmadienį kelios dešimtys nepatenkintų sevastopoliečių išėjo į mitingą, kurį tuojau pat pamėgino nutraukti į pusiasalį atvykę Rusijos policininkai.
Kaip atsaką jie išgirdo: „Sevastopolis – ne Maskva ir niekada toks nebus!“ Maskvoje už dalyvavimą nesankcionuotame mitinge iškart išveža į policijos nuovadą. Matyt, netrukus taip pat bus ir Kryme, tačiau pripratę prie ukrainietiškos laisvės krymiečiai su naujomis tvarkomis gali ir nesutikti.
Laukia ir Krymo totorių problemų tęsinys. Rusijos valdžia jau paskelbė apie draudimą į Krymą atvykti Krymo totorių lyderiui M.Džemiliovui. Dabar jis nominuotas Nobelio taikos premijai. Jis Kryme turi didelį autoritetą ir ketina grįžti.
Kai pastarąjį kartą M.Džemiliovo į savo tėvynę bandė neįleisti „Krymo savigynos“ atstovai, prie sienos su Ukraina, kurią teisingiau būtų vadinti fronto linija, iš Krymo pusės atvažiavo šimtas automobilių su žydromis Krymo totorių vėliavomis.
Kai pastarąjį kartą M.Džemiliovo į savo tėvynę bandė neįleisti „Krymo savigynos“ atstovai, prie sienos su Ukraina, kurią teisingiau būtų vadinti fronto linija, iš Krymo pusės atvažiavo šimtas automobilių su žydromis Krymo totorių vėliavomis.
Galiausiai po keturiasdešimties minučių jį praleido.
Kas bus dabar, kai jam įvažiuoti uždraudė Maskva?!
Situacija tampa vis aštresnė visuose regionuose, išskyrus Vakarų Ukrainą. Ten daugiau ar mažiau ramu. Ten – Ukrainos patriotų teritorija, dauguma kurių dabar savanoriškai užsirašė į kariuomenę ir kai kurie jau išvyko į pasienį su Rusija.
Kai kurie iš jų nesipriešina rusų kalbos kaip oficialios kalbos statusui, o būtent šį klausimą separatistai vadino vienu svarbiausių. Gali būti, kad kartu su prezidento rinkimais, jei šie įvyks, bus surengtas ir referendumas, kuriame vienas iš klausimų bus rusų kalba, o galbūt net ir federalizacija.
Tačiau kaip rengti rinkimus tokiuose miestuose kaip ginkluotų teroristų užgrobtas Slovjanskas, kuriame gyvena 100 tūkst. žmonių, arba tokio paties dydžio Kramatorske? Bijau, kad atsakymo į šį klausimą kol kas nežino niekas.
A.Kurkovas – Ukrainos rusas, labiausiai į užsienio kalbas verčiamas Ukrainos rašytojas ir kinematografininkas.
