Tuo pačiu Lietuvos politinis elitas puikiai supranta, kad dvišalių santykių pozityvus atnaujinimas neapsieis be Lietuvos lenkų padėties įvertinimo.
Supranta tai ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) vadovas, europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis, kuris lyg ir turi monopolį atstovauti vietinei lenkų bendruomenei. Supranta ir daro įvairius politinius triukus, špagatus ir kitokią akrobatiką, kad abiejų valstybių santykiai nepagerėtų. Šiame sporte jo patirtis didelė ir daugiapakopė.
Praeitais metais politikas sugebėjo vieną dieną su šv.Georgijaus juostele, lydimas Rusijos ambasados darbuotojų, pagerbti sovietinius karius Antakalnio kapinėse, o netrukus pompastiškai Vilniaus rajone padėti gėlių ant lenkų kareivių kapų, kurie žuvo nuo tų pačių Sovietų Sąjungos agresorių.
Taip pat buvo realizuojami ir kiti politiniai špagatai. Priminkime, kad dvejus metus LLRA buvo Algirdo Butkevičiaus vyriausybėje, turėdama švietimo ir mokslo viceministro postą. Politikė, kuri ėjo šias pareigas, beveik nieko nuveikė dėl tautinių mažumų mokyklų, jai nerūpėjo šių švietimo įstaigų tinklo reorganizacija, atskirų gimnazijų akreditacija. Dabar ši LLRA veikėja organizuoja piketus prie Vyriausybės ir yra viena aktyviausių kalbėtojų šiuose renginiuose.
Politikė, kuri ėjo šias pareigas, beveik nieko nuveikė dėl tautinių mažumų mokyklų, jai nerūpėjo šių švietimo įstaigų tinklo reorganizacija, atskirų gimnazijų akreditacija.
Kitas pavyzdys – LLRA veikla praeitos kadencijos Vilniaus miesto taryboje, juk Tomaševskio bendrapartiečiai buvo valdančioje daugumoje. Darbo vaisiai švietimo srityje minimalūs, o buvęs vicemeras taip pat yra vienas iš pagrindinių protestuotojų dėl lenkų švietimo būklės Lietuvoje.
Pats LLRA vadas nuėjo dar toliau. Prieš pat parlamento rinkimus jis su Vilniaus rajono mere atsiėmė iš Lenkijos užsienio reikalų ministro rankų kelių mokyklinių autobusų lenkų moksleiviams Lietuvoje raktelius. Vėliau rinkimų naktį praleido priešingoje rinkimų stovykloje, „Teisės ir teisingumo“ būstinėje.
Visa tai jam netrukdė beveik tuo pačiu padaryti dar vieną politinį špagatą. Lietuvos lenkų bendruomenei jis nuolat akcentuoja lenkų žiniasklaidos svarbą, puoselėjant gimtąją kultūrą ir švietimą, o pats nuosekliai bendradarbiauja su prokremlišku Pirmuoju Baltijos kanalu. Šis bendradarbiavimas išties yra įspūdingas ir daugiapakopis. Šio kanalo buvusi žurnalistė jau kelerius metus dirba europarlamentaro oficialiąja patarėja, be to, pagal LLRA sąrašą yra išrinkta į Vilniaus miesto tarybą.
Lietuvos lenkų bendruomenei jis nuolat akcentuoja lenkų žiniasklaidos svarbą, puoselėjant gimtąją kultūrą ir švietimą, o pats nuosekliai bendradarbiauja su prokremlišku Pirmuoju Baltijos kanalu.
Apie partijos finansinę paramą šiam kanalui nėra būtinumo plačiai priminti, nes apie tai plačiai rašė Lietuvos žiniasklaida. Šiame kontekste sunku įsivaizduoti, kad prie vieno derybų stalo susies abiejų šalių vyriausybių atstovai ir Valdemaras Tomaševskis. Čia tas pats kaip su Vytautu Šustausku diskutuoti apie socialinę gerovę Lietuvoje, arba su Petru Gražuliu derėtis dėl seksualinių mažumų.
Gaila tik, kad dauguma Lietuvos politikų nemato poreikio tartis, ieškoti sprendimų lenkų tautinės mažumos labui su šviesesne šios bendruomenės dalimi. Juk turime lenkus Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo akto signatarus, verslininkus, mokslininkus, artistus, savivaldos veikėjus, kurie nėra paveikti LLRA kerų. Kartais sunku suprasti Lietuvos politinių partijų nuostatą nekviesti tautinių mažumų atstovų į savo gretas, nekovoti dėl parlamentinių mandatų Pietryčių Lietuvoje.
Pastaruoju metu dideliu pasyvumu pasižymi Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir atskiros ministerijos Tomaševskio politinės akrobatikos fone. Nutilo kalbos apie plėtros fondo Pietryčių Lietuvai sukūrimą. Švietimo ir mokslo ministrė bei viceministrai neturi laiko spręsti Vilniaus lenkų gimnazijų akreditacijos klausimų.
Valstybinės kalbos komisijai neįdomūs lenkų bendruomenės lūkesčiai ir svajonės dėl daugiakalbystės. Nesuranda sau vietos šiame politinių institucijų žemėlapyje dar liepos pradžioje Algirdo Butkevičiaus atkurtas Tautinių mažumų departamentas.
Pabaigai norėčiau priminti žymaus Lenkijos patrioto, didelio Lietuvos bičiulio ir garsaus kovotojo už demokratiją Adamo Michniko žodžius, išsakytus viešnagės Vilniuje metu, kai šių metų pradžioje Lietuvos parlamente jam buvo įteikta Laisvės premija.
„Išmuškite iš Tomaševskio rankų visus kozirius, visas kortas, kuriomis jis naudojasi. Suraskite dialogo kelią su vietine bendruomene ir kartu spręskite problemas apeinant Tomaševskį“, – patarė „Gazeta Wyborcza“ vyriausiasis redaktorius Lietuvos politikams.
Doc. Andžej Pukšto yra Vytauto Didžiojo universiteto Politologijos katedros vedėjas
