Baltijos regione ekonomika atsigauna nevienodu greičiu. Latvijos ekonomika išlieka silpniausia tarp Baltijos šalių, o Estijoje ir Lietuvoje toliau stebimas įspūdingas atsigavimas, kurį skatina aktyvus eksportas. Estija ir Lietuva šiemet neabejotinai užima vietą tarp sparčiausiai augančių Europos Sąjungos valstybių.
Nepaisant nedidelio nusivylimo dėl antrojo ketvirčio BVP augimo, 2011 m. užtikrintą Lietuvos ekonomikos atsigavimą paskatino tvirta pramonės gamyba ir išaugusi privataus sektoriaus paklausa. Manome, kad šiemet Lietuvos ekonomika augs apie 5,8 proc. Vidutiniu laikotarpiu augimas Lietuvoje sulėtės, atsiras poreikis įgyvendinti griežtesnę fiskalinę politiką ir sumažės išorės paklausa.
Tolesnį užtikrintą Estijos ekonomikos kilimą lemia smarkus eksporto augimas ir pamažu atsigaunanti vidaus paklausa. Panašu, kad šiais metais abiejų šalių ekonomikos atsigavimą lėmė ir paskatino aktyvus eksportas, o ypač vidaus paklausos augimas. Apibendrinant, manome, kad šiais metais Estijos ekonomika sparčiai augs – vidutiniškai iki 6,4 proc., o vidutiniu laikotarpiu augimas sulėtės iki 5-4 proc.Prognozuojama, kad vidaus paklausa toliau augs ir Baltijos regione. Tai padės subalansuoti ekonomiką, kurią iki šiol daugiausia „maitino“ eksportas.
Latvijos sustiprėjimas dar neužtikrintas, daugiausia jį skatina grynojo eksporto augimas. Akivaizdu, kad privataus vartojimo atsigavimą prislopino fiskalinis konsolidavimas ir lėtas darbo rinkos atsigavimas. Todėl ir toliau auganti į eksportą orientuota pramonė išlieka svarbus ekonomikos atsigavimo šaltinis. Prognozuojama, kad, palyginti su ankstesniais metais, 2011 m. Latvijos ekonomika augs 3,3 proc., o 2012 m. augimas bus nežymiai didesnis – 3,8 proc.
Lenkijos ekonomika augs lėčiau
Lenkijos ekonomika kilo nepaprastai smarkiai net ir per pasaulinę finansų krizę. Visgi manome, kad per ateinančius ketvirčius ir 2012 m. Lenkijos ekonomika augs lėčiau. Pasireikš ne tik lėtėjančios pasaulinės gamybos, bet ir jau pradėto pinigų politikos sugriežtinimo bei vėliau šiemet tikėtino fiskalinės politikos sugriežtinimo ženklai. Todėl 2011 m. tikimės kiek didesnio nei 4 proc., o 2012 m. gerokai mažesnio nei 4 proc. Lenkijos ekonomikos augimo.
Vilčių teikia vidaus paklausa
Vidutiniu laikotarpiu augimas Vidurio ir Rytų Europoje sulėtės, išskyrus Čekiją ir Vengriją, kurių ekonomika ir šiuo metu auga silpnai. Prognozuojama, kad vidaus paklausa toliau augs ir Baltijos regione. Tai padės subalansuoti ekonomiką, kurią iki šiol daugiausia „maitino“ eksportas. Dėl išaugusios vidaus paklausos šiais metais fiskalinė politika bus palyginti palanki (išskyrus Latviją).
Vis dėlto, norint iki 2012 m. sumažinti viešojo sektoriaus deficitą iki Europos Bendrijos numatytų 3 proc. BVP, reikės papildomų konsolidavimo priemonių Lietuvoje ir Latvijoje. Šiuo atžvilgiu Estijos situacija yra pranašesnė, nes ji tai padarė prieš įstodama į euro zoną. Tikimasi, kad eksportas išliks stiprus, tačiau vidutiniu laikotarpiu sulėtės, nes išnyks teigiamas palyginimo bazės efektas, o dėl pasaulio ekonomikos lėtėjimo sumažės paklausa eksporto rinkose.
Vis dėlto, dar sunku pasakyti, kokiu mastu sulėtės ekonomika. Jei augs investicijos, gali išsipildyti optimistinės švelnaus sulėtėjimo prognozės, o neigiama rizika yra susijusi su lėtai mažėjančiu nedarbu ir naujos pasaulinės recesijos galimybe.
