O Jėzus prabilo į juos: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jūs ieškote manęs ne todėl, kad esate matę ženklų, bet kad prisivalgėte duonos lig soties. Plušėkite ne dėl žūvančio maisto, bet dėl išliekančio amžinajam gyvenimui! Jo duos jums Žmogaus Sūnus, kurį Tėvas – Dievas savo antspaudu yra pažymėjęs“.
Aš esu gyvybės duona!
Jie paklausė: „Ką mums veikti, kad darytume Dievo darbus?“ Jėzus atsakė: „Tai ir bus Dievo darbas: tikėkite tą, kurį jis siuntė“. Jie dar klausė: „Tai kokį padarysi ženklą, kad pamatytume ir tave įtikėtume? Ką nuveiksi? Antai mūsų tėvai tyruose valgė maną, kaip parašyta: Jis davė jiems valgyti duonos iš dangaus“.
Tada Jėzus tarė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: tai ne Mozė davė jums duonos iš dangaus, bet mano Tėvas duoda jums iš dangaus tikrosios duonos. Dievo duona nužengia iš dangaus ir duoda pasauliui gyvybę“.
Tada jie ėmė prašyti: „Viešpatie, duok visuomet mums tos duonos!“ Jėzus atsakė: „Aš esu gyvybės duona! Kas ateina pas mane, niekuomet nebealks, ir kas tiki mane, niekuomet nebetrokš”. (Jn 6, 24-35)
Apie sotumą ir gyvenimą
Pavalgė sočiai, nepirkę, nedirbę. Iš čia tas entuziazmas. Todėl jį nori pasiskelbti karaliumi. Jo ieško, jį sekioja, o jis stengiasi išvengti populiarumo.
Sakytum, kad tai – laimėjimas. Kodėl juo nepasinaudojus? Aišku, tik geriems tikslams. O juk didžiausias ir svarbiausias tikslas – Dievo karalystė, Tėvo planas!
Tačiau Jėzus šia prasme nuvilia. Jis nėra „geras komunikatorius“, sakytų šiandieniniai profesionalai. Praleido gerą progą siekiant tikslo. O galėjo valdyti minias!
Jis tiesiai šviesiai į akis sako: “Jūs ieškote manęs ne todėl, kad esate matę ženklų, bet kad prisivalgėte duonos lig soties”… Paprasčiau sakant, ne mano žinia, ne mano pasiūlymai jus patraukė, bet iš to numatoma nauda. Nemaloni ši tiesa.
Vietoj pasitenkinimo šiltu priėmimu, simpatija, kvietimas žvelgti giliau, trokšti “Dievo duonos, kuri nužengia iš dangaus ir duoda pasauliui gyvybę“.
Keistas bendravimo būdas. Šiandieniai komunikavimo guru, konsultuojantys laikmečio galinguosius, šio pavyzdžio net neminėtų. Profesionalo žvilgsniu akivaizdu, kad geresnės situacijos nesusapnuotum. Dabar Jėzus neturi sau lygių konkurentų, galinčių stebuklus daryti. O reikėtų tik tinkamai pakreipti minios mintis, paliesti jautriausias žmogiškos prigimties stygas, pasinaudoti entuziastingu populiarumu.
Jėzus taip nesielgia.
Jėzus, daugybę kartų rodęs neprilygstantį subtilų jautrumą, nepritars tiesos praskiedimui.
Nepasinaudoja baimėmis ir poreikiais. Nes tai būtų nešvarus žaidimas. Triukais tiesai tarnauti negalima. Jėzus, daugybę kartų rodęs neprilygstantį subtilų jautrumą – ypač su mažaisiais, ligoniais, atstumtaisiais – nepritars tiesos praskiedimui.
Su žmonėmis Jėzus bendrauja nuoširdžiai, atvirai ir be kompromisų. Noras valgyti ir Dievo troškimas nėra tapatūs dalykai. Sumaišyti, ar dar blogiau, jais pasinaudoti propagandos tikslais, reikštų išduoti Dievo planą. Jis įgyvendinamas pasirinkimo laisve, ne pritarimo šūksniais; jis siūlomas iš meilės, ne primetamas (daugiau ar mažiau užslėpta) jėga.
Tas, kuris gailėjosi žmonių, kuriam rūpėjo jų alkis, jų kančios, dabar tų pačių žmonių prašo pereiti nuo ženklo prie realybės, nuo kasdieniško alkio prie amžinąjį gyvenimą dovanojančio alkio, prie savęs, vien dėl to, tapusio žmogumi.