„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Artūras Kazlauskas: Sekmadienio Evangelija. Įsakymas: mylėti...

“Anuomet Jėzus kalbėjo savo mokiniams: ‘Kaip mane Tėvas mylėjo, taip ir aš jus mylėjau. Pasilikite mano meilėje! Jei laikysitės mano įsakymų, pasiliksite mano meilėje, kaip aš kad vykdau savo Tėvo įsakymus ir pasilieku jo meilėje.
Kun. Artūras Kazlauskas
Kun. Artūras Kazlauskas / Asm. arch.

Aš jums tai kalbėjau, kad jumyse būtų manasis džiaugsmas ir kad jūsų džiaugsmui nieko netrūktų. Tai mano įsakymas, kad vienas kitą mylėtumėte, kaip aš jus mylėjau.

Nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti. Jūs būsite mano draugai, jei darysite, ką jums įsakau. Jau nebevadinu jūsų tarnais, nes tarnas nežino, ką veikia jo šeimininkas. Jus aš draugais vadinu, nes jums viską paskelbiau, ką buvau iš savo Tėvo girdėjęs.

Ne jūs mane išsirinkote, bet aš jus išsirinkau ir paskyriau, kad eitumėte, duotumėte vaisių ir jūsų vaisiai išliktų, – kad ko tik prašytumėte Tėvą mano vardu, jis visa jums duotų. Aš jums tai įsakau: vienam kitą mylėti!’“

(Iš Evangelijos pagal Joną 15, 9 - 17).

Įsakymas: mylėti...

Apie krikščionybę galima kalbėti pradedant jos morale, vertybėmis. Ji pasirodys kaip reiklių ir paprasčiausiai nepakeliamų nuostatų rinkinys. Jei žiūrėsi iš išorės...

Apie krikščionybę galima kalbėti per jos šventuosius tekstus. Jų analizė pareikalaus nemenko išprusimo, dėmesio, tiesiog mokslinės kantrybės. Ieškosi visa paaiškinančio rakto, o pateksi į vienos eilutės pinkles, pasimesi tarp nesibaigiančių jos interpretacijų. Reikia akinių, bet ne vien jų...

Apie krikščionybę galima kalbėti iš estetinio ir meninio palikimo. Neatsižavi nesibaigiančiais tikėjimo išraiškos būdais bėgant amžiams vienus keičiančiais kitais. Užsisvajoji, gėriesi... Bet nieko nesupranti.

Šiandien gimsta „Gyvųjų akmenų“ judėjimas. Tai bandymas krikščionybę mūsų laikmečio žmogui pristatyti per jos meninį ir kultūrinį palikimą. Kartą vienoje kelionėje lietuvė gidė pristatinėjo garsią šventosios Epifanijos koplyčią...

O aš taip pasimečiau, kad niekaip nežinojau kaip jai padėti suvokti, kad Epifanija – ne moteris, o graikiškas Viešpaties Apsireiškimo apibūdinimas. Vakaruose ypač minint Išminčių iš Rytų apsilankymą Betliejuje... Jei tikėjimą sutapatinsi su aistra seniems gražiems dalykams, nieko nesuprasi...

Kai kam krikščionybėje svarbiausia solidarumo nuostata. Vienas Europos didmiesčio meras savo vyskupui tiesiog taip ir pasakė: jūs mums svarbūs vien dėl gausybės jūsų socialinių projektų... Daugybės savanorių geranoriškumas, paprastų žmonių gebėjimas dalintis tuo ką turi...

Bet paskui, pamatęs uždarus klauzūros (seserys ar broliai niekur neišeina ir su niekuo nesusitinka) vienuolynus, supranti kad Evangelijos skelbimas vargšams nėra vienintelis krikščioniškos veiklos būdas. O, jei jos gyvenimo prasmė būtų vien valgydinti išalkusius kūnus, tvarstyti jų žaizdas!..

Krikščionybės šaknys, širdis, šaltinis nėra tai, ką pastebi pirmiausia.

Krikščionybės šaknys, širdis, šaltinis nėra tai, ką pastebi pirmiausia. Jos esmė yra meilė. Meilė, kuria myli Dievas. Ir kuris kviečia atsiliepti meile.

Tik tas, kuris buvo mylimas apsčia meile, kuris buvo apipiltas bekraščiu švelnumu, tik tas galės mylėti meile, neturinčia ribų. Jis nebijos mylėti.

Iš pradžių pasimeti perskaitęs šią Evangelijos ištrauką: „Tai mano įsakymas, kad vienas kitą mylėtumėte”. Argi galima įsakyti mylėti? Meilės juk neprimesi!

Anot animacinės „Bremeno muzikantų“ princesės „tėveli, širdžiai neįsakysi…“ Bet įsižiūrėjus įdėmiau supranti viską: kaip mane Tėvas mylėjo, taip ir aš jus mylėjau, kad vienas kitą mylėtumėte, kaip aš jus mylėjau. Štai kur visa meilės paslaptis. Čia kalbama apie meilę, kurią Kristus mums parodė pirmas. Apie meilę, kurios šaltinis yra Tėvas.

Tik šitaip paaiškinama krikščionybė. Tik šitaip prasmingas yra gyvenimas, pašvęstas maldai ir kontepliavimui. Ir heroizmas, visą savo gyvenimą eikvojant dėl šioje žemėje labiausiai nuskriaustų. Ir drąsa, kurią rodo nieko nebojantys persekiojamieji dėl tikėjimo. Ir visko atidavimas kitiems, patiems pasirenkant neturtą.

Tik iš meilės kyla daugybė krikščionybės raiškos būdų.

Jei nepasiekei šito šaltinio, nieko nesupratai. Tik iš meilės kyla daugybė krikščionybės raiškos būdų. Šią meilę gali bandyti vien priminti. Viso tavo gyvenimo neužteks, kad pajėgtum parodyti. Meilę, kuri džiugina širdį. Ir pripildo egzistencijos išteklių.

Kai pajėgi mylėti, nežiūrint nenykstančių savų žaizdų ir silpnybių. Tada įmanoma valgydinti, gydyti, budėti, melstis, skelbti Evangeliją, ginti silpniausiuosius, kovoti dėl tiesos ir teisingumo. Tik iš meilės. Net (meilės ekspertės?) motinos yra kviečiamos tokiai, būtent tokiai, meilei!

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs