Palaiminti liūdintys: jie bus paguosti.
Palaiminti romieji: jie paveldės žemę.
Palaiminti alkstantys ir trokštantys teisumo: jie bus pasotinti.
Palaiminti gailestingieji: jie susilauks gailestingumo.
Palaiminti tyraširdžiai: jie regės Dievą.
Palaiminti taikdariai: jie bus vadinami Dievo vaikais.
Palaiminti persekiojami dėl teisumo: jų yra dangaus karalystė.
Palaiminti jūs, kai dėl manęs jus niekina ir persekioja bei meluodami visaip šmeižia. Būkite linksmi ir džiūgaukite, nes jūsų laukia gausus atlygis danguje. Juk lygiai taip kadaise persekiojo ir pranašus“ (Mt 5, 1-12)
Laimės pasiūlymas
Aišku, kad šis pasiūlymas paradoksalus. Kaip galima laikyti “palaimintais”, tai yra pilnais laimės, vargšus, liūdinčius, persekiojamus?.. Jų situacija nepavydėtina. Nerasime joje apstybės ir ramybės. Juk tai laikome laimės esme…
Jei kiekvieną iš aštuonių palaiminimų gerai išstudijuosime, nustebsime.
Jei kiekvieną iš aštuonių palaiminimų gerai išstudijuosime, nustebsime. Vargšai - kuriems stinga priemonių stabdyti kitų galią. Liūdintys – išgyvenantieji skausmą, kuris nuodija jų būtį. Romieji – atsisakantys prievartos ir galios naudojimo, todėl dažnai išjuokiami, trypiamos pamatinės jų teisės. Alkstantys ir trokštantys teisumo pasitinka nemalonumus ir patyčias. Gailestingaisiais visi pasinaudos, nes žino, kad jie ir toliau atleis. Tyraširdžiai bus sutikti kaip kvaileliai, nes nesugeba net įsivazduoti žmonių niekšybės. Taikdariai dažnai įsigrįsta abiems konfrontuojančioms pusėms, o visomis jėgomis siekiantys teisybės, yra persekiojami.
Ar čia apie tai?
Jėzus nesako, kad visos šios situacijos yra laimės patirtys. Jei jos yra palaimintos, tai tik dėl to, kad Dievas įsikiša. Kad jis pats įsipareigoja šias situacijas pakeisti. Ir perkeisti. Tada, kai pradeda veikti Dievas, nutinka neįsivaizduojama.
Kai pradeda veikti Dievas, nutinka neįsivaizduojama.
Vargstantieji paveldi tai, kas vertingiausia – Dievo karalystę. Verkiantieji paguodžiami paties Dievo. Romieji, niekad nelaikę dantimis įsigiję kokios nors nuosavybės, paveldi visą žemę. Alkstantieji ir trokštantieji teisumo, pagaliau pamaitinami ir pagirdomi. Ateidžiantieji patiria neįsivaizduotą atleidimą. Tyraširdžiai savo tyromis akimis regi patį Dievo veidą. O kovoję dėl taikos, vadinami Dievo vaikais. Persekiojamieji pagaliau pasiekia naują pasaulį, kurį jiems sukūrė Dievas.
Iliuzijos? Neįmanomybė? Realybė.
Realybė tų, kurie atsidavė Dievui. Juos šiandien vadiname vyresniaisiais savo broliais ir seserimis. Šventaisiais, kurie džiūgauja laime. Kurios pasaulis negali duoti.
