Dievas gi nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį,
kad jis pasaulį pasmerktų,
bet kad pasaulis per jį būtų išgelbėtas.
Kas jį tiki, tas nebus pasmerktas,
o kas netiki, jau yra nuteistas už tai,
kad netiki viengimio Dievo Sūnaus” (Jn 3, 16-18).
Nuplėšyti Dievo kaukes
Šio sekmadienio šventė nori mus palydėti į slėpinį Dievo, kuris yra meilės Trejybė: Tėvas ir Sūnus, ir Šventoji Dvasia. Esame palydimi Jėzaus žodžių, aną naktį ištartų Nikodemui. Šiam vyrui, pažįstančiam šventuosius raštus, priblokštam jo mokymo, bet dėl tam tikrų priežasčių negalinčiam atvirai juo sekti, Kristus atveria Dievo slėpinį ir tai, kas atsitinka tiems, kurie priima jo meilę ir įtiki.
Kaip kiekvienas ano laikmečio žydas, Nikodemas laukia ateinančio stipraus Mesijo, žmogaus, kuris turi Dievo galybę ir sunaikina savo priešus. Jėzuje jis nujaučia silpną Mesiją, kuris bus išaukštintas, bet ant kryžiaus.
O Jėzus jam rodo kitokį Dievo veidą.
Kaip kiekvienas ano laikmečio žydas, Nikodemas laiko Dievą teisėju, kuris išviešina slaptas nuodėmes, kuris rodo teisingumą teisingiems ir ištikimiesiems, ir gėdoje skandina piktuosius blogio šalininkus. O Jėzus jam rodo kitokį Dievo veidą. Jis, jo Sūnus, atėjo ne teisti, o netgi pats leisis būti teisiamas.
Kaip kiekvienas ano laikmečio žydas, Nikodemas įsivaizduoja Dievą, kuris smerkia ir baudžia kiekvieną, kuris neklauso jo žodžių, kuris nesilaiko jo įsakymų. Jėzus jam leidžia pažinti Dievą, kuris gelbsti, kuris pasirūpina išlaisvinti visus žmones, užmokėdamas didelę kainą, Sūnaus kraujo kainą.
Ne. Dievas neteisia ir nebaudžia. Tikrasis teismas kyla iš santykio, kurį kiekvienas užmezga su Dievo tiesa. Iš asmeninio, tylaus, kitiems nežinomo santykio su Dievu - Asmeniu.
Dievas neteisia ir nebaudžia.
Iš esmės būtent apie tai kalba šiandienė Bažnyčios šventė. Ji siekia išlaisvinti mus iš klaidingų Dievo įvaizdžių. Iš įvaizdžių, kuriuos susikūrėme sekdami savo instinktais, savo mąstymo būdais. Kad pasiektume autentišką Dievo veidą, būtina nuplėšyti kaukes, kurias žmonės jam uždėjo, turėdami daugiau ar mažiau kilnius tikslus. Dievas nėra savo tobulybėje vienišaujanti būtybė. Dievas nėra nepalenkiamas teisuolis. Dievas nėra kaprizingasis nelaimių ir ligų autorius. Dievas nėra neklystantis buhalteris, fiksuojantis mažiausias mūsų neištikimybes ir netobulumus.
Nuplėšę nuo Dievo veido visas tas kaukes, turime leistis palydimi Jėzaus žodžio.
Nuplėšę nuo Dievo veido visas tas kaukes, turime leistis palydimi Jėzaus žodžio. Iš esmės, juk tik ji vienas ir tegali kalbėti apie Dievą. Jis vienintelis ir tegali parodyti mums jo širdį, jo tikrą esybę. Tada išvysime guodžiantį vaizdą, kuris yra tikroji mūsų atsidavimo jam esmė, kartojama susirinkimuose kiekvieną sekmadienį, “išpažįstant” savo tikėjimą.
Tai Dievas, kuris yra Tėvas, nes kviečia į gyvenimą. Jo meilė, jo gailestingumas yra neišmatuojami.
Tai Dievas, kuris yra Sūnus, nes dėl mūsų tampa žmogumi ir pasidovanoja mums visiškai. Iki mirties ant kryžiaus. Kad tik išplėštų mus iš blogio valdžios.
Tai Dievas, kuris yra Dvasia ir veikia žmonių širdyse ir istorijos įvykių tešloje kaip geras raugas, vedantis brolybės, lygybės ir laisvės keliu.
Vienas Dievas, bet trijuose lygiuose ir atskiruose asmenyse. Trejybė - meilės ir malonės bendrystė.
