Kai būsi pakviestas, verčiau eik ir sėskis paskutinėje vietoje, tai atėjęs šeimininkas tau pasakys: 'Bičiuli, pasislink aukščiau!' Tada tau bus garbė prieš visus svečius. Kiekvienas, kuris save aukština, bus pažemintas, o kuris save žemina, bus išaukštintas“.
Taip pat ir pakvietusiam jį vaišių Jėzus pasakė: „Keldamas pietus ar vakarienę, nekviesk nei savo draugų, nei brolių, nei giminaičių, nei turtingų kaimynų, kad kartais jie savo ruožtu nepasikviestų tavęs ir tau nebūtų atlyginta. Rengdamas vaišes, verčiau pasikviesk vargšų, paliegėlių, luošų ir aklų, tai būsi palaimintas, nes jie neturi kuo atsilyginti, ir tau bus atlyginta teisiųjų prisikėlime“. (Lk 14, 1.7-14)
Stiliaus klausimai
Priėmimas fariziejų vyresniojo namuose. Daug svečių, tarp jų ir Jėzus. Svečiai stebi Jėzaus elgesį, o šis – kviestinių. Jo žodžiai gimsta iš šito stebėjimo. Kviestinių svečių elgesys tampa palyginimu. Tačiau jo mokymas pranoksta šią stalo sueigą. Jis nori išmokyti gyvenimo stiliaus, besiremenčio pasitikėjimu Dievu. Tai paties Jėzaus stilius.
Jis nori išmokyti gyvenimo stiliaus, besiremenčio pasitikėjimu Dievu.
Būti, dalyvauti, atrodyti, pasirodyti, padaryti įspūdį, patraukti dėmesį. Yra žmonių, kurie gyvenimo stiliui įvardyti renkasi būtent šiuos žodžius. Gyvena, kad būtų pastebėti, pripažinti, garbstomi, apkalbami. Ieškoti pirmų vietų jiems būtina paprasčiausiai dėl savivertės ir pagarbos jų titulams užtikrinimo. Tačiau būtent šis „apsėdimas“ nuveda juos iki „paslydimų“. Kas atsitiks, kai namų šeimininkas nuspręs, kad tu užėmei kitam priklausančią vietą? Nieko neliks kaip raudonuojant pasitraukti visų akyse...
Jei norėtume įsižiūrėti į elgesio priežastis, klauskim: kodėl? Kodėl toks keistas troškimas būti svarbiu? Turbūt dėl būtinybės būti patikintu, užtikrintu, įvertintu. Arba siekiant žūtbūt pridengti chronišką bergždumą...
Arba tai - paieškos tokios sėkmės, kuri leistų pajusti jog ir gyvenimas yra sėkmingas. Vaisių kupiniems medžiams reklamos nereikia, anksčiau ar vėliau visi juos pastebės... Ne aplinkinių įvertinimas parodo mūsų gyvenimo vaisingumą.
O kaip su tais, kurie trokšta, kad įvyktų Dievo planai jų gyvenime? Net jei nėra pirmuose laikraščių puslapiuose, iš savo egzistencijos jie kuria kai ką kilnaus ir didingo. Savo veiklos tikslu laiko ne pasirodymą, bet tai, kas iš tikrųjų išlieka – meilės projektą, kuriam Jėzus atsidavė iki galo, iki rizikos prarasti gyvybę, iki kraujo praliejimo...
Iš meilės, besaikiai, be išskaičiavimų. Tad logiška, kad Jėzus moko vengti parodomųjų nuoširdumo ženklų, kurie iš tikrųjų yra tik taškų kaupimas. Tave kviečiu, kad mane pakviestum... dovanoju, kad atėjus progai ir man dovanotum... padedu, kad ir man padėtum... Pseudo dovanos, slepiančios sąskaitas. Duodama, kad gautų.
Brolybė ir Dievo Karalystės teisingumas auga ne su apsimestiniu geranoriškumu!
Brolybė ir Dievo Karalystės teisingumas auga ne su apsimestiniu geranoriškumu! Su gestais be išskaičiavimų, nelaukiant atlyginimo, tiesioginės greitos naudos. Su visiškai nesuinteresuota meile, kurios atlygis bus Viešpats.