Taigi budėkite, nes nežinote, kada grįš namų šeimininkas: ar vakare, ar vidurnaktyje, ar gaidgystėje, ar rytmety, kad, netikėtai sugrįžęs, nerastų jūsų miegančių. Ką sakau jums, sakau ir visiems: budėkite!“ (Mk 13, 33-36)
Budėkite
Šis kvietimas skirtas ne vien tiems keliems sargams, privalantiems pasirūpinti viso miesto saugumu. Kiekvieno Jėzaus mokinio akys turi būti atmerktos. Miegas negali nugalėti. Miegoti neleistina... Kodėl? „Nes nežinote kada namų šeimininkas sugrįš.“ Niekas nežino, kada ateis ta (laukiama) išsipildymo valanda.
Ką reiškia „budėti“? Tai buvimas, susijęs ne vien su akimis, bet ir su širdimi bei protu.
Budėti, reiškia pasirūpinti mūsų santykiais su Dievu.
Budėti, reiškia pasirūpinti mūsų santykiais su Dievu. Neleisti, kad tingumas, reikalai, tūkstančiai dienos smulkmenų atitrauktų nuo to, kas gyvenime svarbiausia. Kai taip stinga laiko, krikščioniui šiandien kaip niekada anksčiau reikia daug maldos, paremtos Dievo žodžio skaitymu ir kontempliavimu, kad galėtų atsiliepti į nuolat mus kalbinantį Dievą.
Budėti reiškia analizuoti savo egsistenciją. Kad užkirstume kelią blogiui suleisti į ją savo šaknis. Tai didžiausias pavojus. Ir veikti čia reikia neatidėliojant. Visa kita, net jei teks kentėti ar bus bandoma mūsų viltis, nebus taip pavojinga. Jėzus apie tai kalbėjo, prisimenat: blogis, kuris išeina iš žmogaus, suteršia mūsų gyvenimą.
Budėti reiškia išeiti iš sąstingio ir nuolaidžiavimo. Išmokti perskaityti savo kasdienos įvykius istoriškai, pamatyti juos Dievo akimis ir širdimi, kad pastebėtume jo buvimo juose ženklus, kad pajėgtume tinkamai ir laiku sureaguoti, kai niekinamas žmogiškasis orumas, kai prievartaujamas teisingumas, kai ima viršų egoizmas. Tas „reaktyviškumas“, siejantis mus su Evangelija, yra mūsų tikėjimo sveikumo ženklas...
Budėjimas tai kasdienės ištikimybės, nuoseklumo, atjautos, atleidimo pratybos.
Budėti reiškia prisiimti tas mūsų dienas nušviečiančias nuotaikas ir pasirinkimus, kurie neleistų plaukti pasroviui („taip normalu, taip daro visi“). Tai kasdienės ištikimybės, nuoseklumo, atjautos, atleidimo pratybos. Sunkios, bet būtinos treniruotės, savo gyvenimą nušviečiant tiesa ir ateinančio Viešpaties Jėzaus laukimu.
Trumpai sakant, budėti – tai būdas gyventi naujai. Nes yra šviesa, kuri apšviečia mus ir tai, kas nutinka aplink mus. Nes yra viltis, kuri duoda prasmę mūsų lūkesčiams, taip pat kasdienybės aukoms ir rūpesčiams. Nes, nežiūrint mūsų dužumo ir silpnumo patirčių, yra pasitikėjimas, gyvenantis širdyje.
Mūsų viena po kitos bėgančios dienos nėra vien laikas. Jos kuria istoriją. Linkiu, kad ši istorija būtų bendra Dievo ir mūsų istorija. Šitaip įgyvendinamas amžinos laimės projektas.
TAIP PAT SKAITYKITE: Jėzaus Kristaus kapo restauravimo darbai pateikė naujų įrodymų
