Jis apėjo visą Pajordanę, skelbdamas atsivertimo krikštą nuodėmėms atleisti, kaip parašyta pranašo Izaijo kalbų knygoje:
Tyruose šaukiančiojo balsas:
Taisykite Viešpačiui kelią!
Ištiesinkite jam takus!
Kiekvienas slėnys tebūna užpiltas,
kiekvienas kalnas bei kalnelis – nulygintas.
Kreivi keliai taps tiesūs,
o duobėti – išlyginti.
Ir visi žmonės išvys Dievo išgelbėjimą. (Lk 3, 1-6)
Mums pateikiamos konkrečios istorinės koordinatės. Čia Tiberijaus Romos galybė, kuriai nepasipriešins niekas, nes bus nušluotas kariuomenės. Čia Poncijus Pilotas, prokuratorius, paskirtas būti Romos atstovu Judėjoje, neištikimame sukilimais alsuojančiame regione. Čia ir besikeičiantys vietiniai karaliukai, apsistatę kilmingais pakalikais. Čia ir religinė galia, palaikoma tai vienos, tai kitos galingos kunigų šeimos narių. Šįkart eilė Kajafui, bet, atrodo, ir Anas dar neužleis savų pozicijų…
Jei nori būti išgelbėtas, turėsi pripažinti, kad pats vienas nebegali.
Koordinatės, sutikite, panašios į mūsų laikų pasaulio galingųjų teatrą, kasdien rodomą per TV. Tokie scenarijai nei geresni, nei blogesni. Juose ir pakilimai, ir kryčiai, sukilimai ir represijos, veidmainystės ir intrigos. Viename iš tokių scenarijų Dievas įsiterpia savuoju Žodžiu. Žodžiu, kuris prakalbina vieną žmogų, Joną Krikštytoją ir iš jo padaro pranašą. Žmogų, kuris kalbėtų Dievo vardu.
Jonas taip pat kunigas (nes kunigas jo tėvas). Taigi jis dabar turėtų būti šventykloje ir Dievui pateikti tautos aukas. Tačiau Dievas prašo kitko. Prašo būti šaukiančiu balsu.
Šaukti, kad Dievas čia pat ir, kad susitikimas su Juo pakeis žmonių gyvenimus.
Šaukti, kad negalima su Juo susitikti nepasiruošus.
Šaukti, kad Dievas gelbsti ne tik išrinktuosius; kiekvienas kas tik trokšta gali Jį pamatyti ir priimti.
Nesiūlo magiškų sprendimų mažytėms kasdienybės problemoms.
Neduoda naujų taisyklių laimei pasiekti.
Nereikalauja kaip pirmo dalyko netgi griežtos moralinės laikysenos.
Šaukia, nes trokšta, kad išgirstų visi, trokštantys susitikti Dievą.
Šaukia, nes trokšta pasiekti visus užmiršusius ar nesidominčius.
Šaukia, nes nori paguosti seniai laukiančius.
Šaukia, nes nori duoti viltį tiems, kurie prislėgti, sutraiškyti ir daugiau kentėti nebegali.
Tiesą sakant, tik tokie jo ir klausysis. Tie, kurie nori sugrįžti pas Dievą. Tie, kurie jaučia Jo nostalgiją. Tie, kurie neužliūliavo savo proto ir širdies nereikalingais dalykais.
Tiesą sakant, tik tokie jo ir klausysis. Tie, kurie nori sugrįžti pas Dievą. Tie, kurie jaučia Jo nostalgiją. Tie, kurie neužliūliavo savo proto ir širdies nereikalingais dalykais.
Ruošti kelią, reiškia pasistengti, kad susitikimas įvyktų, kad būtų lengviau ateiti, kad neliktų kliuvinių.
Jono šauksme aidi advento tikslas. Kelionė trokštant, susitikimo laukiant, išgelbėjimą priimant. Aišku, tai pasitikėjimo klausimas. Jei nori būti išgelbėtas, turėsi pripažinti, kad pats vienas nebegali. Ir eiti pas Jį, pasitikėti Juo labiau nei savo jėgomis, nei savo valia.
