Tuomet du bus kartu lauke, ir vienas bus paimtas, o kitas paliktas. Dvi mals vienomis girnomis, ir viena bus paimta, o kita palikta. Todėl budėkite, nes nežinote, kurią dieną ateis jūsų Viešpats. Supraskite ir tai: jeigu šeimininkas žinotų, kurią nakties valandą ateis vagis, jis budėtų ir neleistų jam įsilaužti į namus. Todėl ir jūs būkite pasirengę, nes Žmogaus Sūnus ateis, kai nesitikėsite“ (Mt 24, 37-44).
Budėkite ir būkite pasirengę
Gyventi lyg nieko neturėtų įvykti, lyg mūsų egzistencija būtų palikta aklam likimui ir atsitiktinumams, lyg susieta tik su kasdieniškais dalykais, su valgymu, gėrimu, vedybomis – pavojus, kuris tyko ir kiekvieno krikščionio. Besirūpindami kasdienėmis smulkmenomis, besistengiantys suspėti į terminus ir į sutartus susitikimus, galiausiai pamirštame tai kas svarbiausia: istorijos kryptį ir visa ko tikslą.
Šitaip galime prarasti gebėjimą įvertinti realybės proporcijas. Tada trumpalaikiai, nereikalingi, antraeiliai dalykai tampa svarbesniais už esminius. Tada energiją eikvojame šalutiniams reikalams, o neinvestuojame į tai, kas sąlygoja gyvenimo sėkmę. Čia panašiai kai statant namą labiau rūpintumės vidaus pertvaromis, o ne nešančiomis sienomis. Toks namas nebūtų saugus.
Dėl to mus įspėja Jėzus. Jo kvietimas aktualus ir reikšmingas.
„Budėkite“ reiškia nepasiduokite stinguliui ir apsnūdimui, gerai įsižiūrėkite į tais kas dedasi.
„Budėkite“ reiškia nepasiduokite stinguliui ir apsnūdimui, gerai įsižiūrėkite į tais kas dedasi. Dvasia veikia mūsų istorijoje. Pavyks ją atpažinti? Pajėgsime susekti jos pėdsakus? Leisime jai tęsti mūsų gyvenimo atnaujinimo ir perkeitimo darbus? Viešpats Jėzus sugrįš garbėje užbaigti Dievo planą. Pradžiugins ar išgąsdins mus jo grįžimas? Būsime pasirengę jį priimti kaip laukiantieji ar pasimesime ir susigūšime?
„Būkite pasirengę“, reiškia renkite savo širdis, veikite gerume, darykite ką tik galite, kad pasaulis būtų teisingas ir taikus; toks pasaulis, kurį įsipareigoja kurti Dievas kiekvieno žmogaus džiaugsmui.
Šie du kvietimai yra skirti pažadinti mumyse galią reaguoti į įvykius; norą analizuoti tai kas nutinka; interpretuoti kasdienybės įvykių prasmes; atsiliepti į jas Evangelijos įkvėptomis nuostatomis.
Jei kai kam Kalėdos sutampa su (skandalingu!) išlaidavimu ir vartojimu, mums, krikščionims, Viešpaties Jėzaus gimimas yra per daug svarbus įvykis, kad liktų laiko paraštėje. Dievas, kuris tampa žmogumi, Dievas, kuris tampa broliu ir bendrakeleiviu, kartą ir visiems laikams nusprendžia pasistatyti savo palapinę tarp mūsų. Ši istorija tampa ir mūsų istorija. Ir iš šios istorijos vidaus esame kviečiami pasakyti Dievui savo „taip“.
Kaip išgyvensime šiandien prasidedantį Advento laiką?
Kaip išgyvensime šiandien prasidedantį Advento (lotyniškai atėjimo) laiką? Mąstysime pirmiausia apie dovanėles, laukiamas tiek mažų, tiek didelių? Skaičiuosime galimas (amžinai per plonos piniginės) išlaidas šventėms?
O gal pirmiausia suraskime laiko „budėti“ ir „pasirengti“ klausydami Žodžio, kurs mus žadina ir kviečia gyventi, prisidedant prie solidarumo su vargingiausiais darbų. Viešpaties Jėzaus Kalėdos priklauso nuo mūsų priimamo apsisprendimo: tai vėl bus apsirijimo arba vilties ir brolystės, paguodos ir džiaugsmo diena.
