 |
Aš, prisipažinsiu, tikėjausi priešingo sprendimo, nes prezidentė visada, o ypač pastarojo FNTT skandalo metu, ypač pabrėžia teisę ir jos viršenybę, o ne politinius ar kokius nors kitus motyvus.
Tačiau jei kalbėtume apie prezidentės pasirašytą įstatymą, tai su teise jis turi nedaug ką bendro. Taip, Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažino, kad draudimas dalyvauti Seimo rinkimuose iki gyvos galvos apkaltos būdu iš pareigų pašalintam prezidentui R.Paksui buvo neproporcingas. Taip, Lietuva į šį teismo sprendimą turėjo atsižvelgti ir tokį draudimą atšaukti. Bet padaryti tai teisėtai buvo galima vieninteliu būdu – keičiant Konstituciją.
Tai dar 2011 metų sausio mėnesį, iškart po Strasbūro teismo sprendimo, labai aiškiai pasakė Konstitucinis Teismas: „Įgyvendinant minėtą Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą – siekiant sukurti teisines prielaidas asmeniui, apkaltos proceso tvarka pašalintam iš pareigų, po tam tikro laiko kelti savo kandidatūrą rinkimuose į Seimą ir užimti parlamento nario pareigas ir taip pašalinti nesuderinamumą tarp Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, turi būti daromos atitinkamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos pataisos.“
Nors iš neteisės teisė neatsiranda, tačiau prezidentė lyg ir bando pasakyti, kad Lietuvoje teisė yra visiems skirtinga.
Tas Konstitucinio Teismo pareiškimas buvo šiek tiek keistas, nes juo aukščiausią teisinę galią Lietuvoje turintys teisėjai iš esmės iš anksto deklaravo, koks būtų jų sprendimas, jei R.Pakso problemą būtų bandoma spręsti ne Konstitucijos keitimo būdu, kaip kad vėliau ir padarė Seimas. Keistoka yra ir pati situacija – iš tiesų jokio nesuderinamumo tarp Konstitucijos teksto ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nėra. Nesuderinamumas yra atsiradęs ne dėl Konstitucijos teksto, o dėl jos dvasios, tiksliau – devynių KT teisėjų Konstitucijos teksto interpretacijos.
Keisčiausia, žinoma, yra tai, kad dėl šios interpretacijos šiandien reikia perrašinėti referendume patvirtintą Konstitucijos tekstą, nors jame niekur nėra pasakyta, kad devynių KT teisėjų galios keičiant Konstituciją yra didesnės nei tautos.
Visa ši keista situacija D.Grybauskaitei gerai žinoma – pranešdama apie pasirašytas įstatymo pataisas, prezidentė vadina jas „nepakankamomis“, bet kartu teigia, kad tai „pirmas žingsnis pašalinti žmogaus teisių pažeidimus“. Kita vertus, prezidentė pabrėžia, kad reikia ir Konstitucijos pataisų, tačiau tikriausiai, kaip ir R.Palaičio atleidimo atveju, nenorėdama stumdytis siūlo, kad jas teiktų Seimas.
Sutikite, situacija, teisės požiūriu, šiek tiek dviprasmiška ir net truputį groteskiška: prezidentė iš esmės pripažįsta, kad pasirašo įstatymą, iš anksto žinodama, kad jis pagal KT suformuluotą doktriną prieštarauja teisei ir vadina tai žmogaus teisių pažeidimų šalinimu.
Šiaip jau yra sakoma, kad iš neteisės teisė neatsiranda, tačiau prezidentė lyg ir bando pasakyti, kad Lietuvoje teisė yra visiems skirtinga. Priklausomai nuo užimamų pareigų, politinių tikslų, surinktos minios dydžio ar net turimų reitingų.
D.Grybauskaitė, tikėtina, irgi turi nuosavą teisę.
