Kitiems, šiek tiek smalsesniems, terminas darbotvarkė apibūdina bene svarbiausią pastarųjų dienų politinę aktualiją – Darbo bei „Tvarkos ir teisingumo“ partijų galimą susijungimą. „Darbotvarkė“ – tai interneto šmaikštuolių pasiūlytas naujos partijos pavadinimas.
Ta partija, matyt, tikrai bus, nepaisant kai kurių vienos ar kitos besijungiančios partijos narių paburbėjimų ar net viešai reiškiamo nepasitenkinimo. Ji bus, nes jos reikia V.Uspaskichui, kad išsaugotų tai, ką savo rankomis sukūrė ir ką, trumpam (kol sėdės) praradęs, po to vėl galėtų, jei vis dar norės, susigrąžinti.
Šioje vietoje, šiek tiek nukrypstant į šalį, būtų galima pastebėti, kad sėdėti V.Uspaskichas ketina neilgai. Ne daugiau kaip dvejus metus, nes naujojo darinio pirmininkai pagal pirminį planą turėtų rotuoti būtent tokiais periodais. Taigi po R.Pakso rotuoti, tikriausiai, turėtų atsėdėjęs V.Uspaskichas, jei, žinoma, jis to pats pageidaus.
Ar tai iš esmės ką nors pakeis kalbant apie Lietuvos politinių jėgų išsidėstymą? Kai kurie politikai ar dvaro politologai sako, jog taip, ir net svaigsta apie tai, kad naujas darinys, kuris neva taps stipriausia politine jėga, galės pretenduoti į premjero postą.
22 metų patirtis aiškiai rodo, kad politikoje dukart du visiškai nereiškia keturių.
O aš sakau, kad tai visiška nesąmonė, nes 22 metų patirtis aiškiai rodo, kad politikoje dukart du visiškai nereiškia keturių. Dažniausiai tokio veiksmo rezultatas būna tie patys du.
Geriausias to pavyzdys yra A.Kubiliaus vis dar vadovaujama TS-LKD. Ši partija jungėsi su visais, kuo įmanoma: dešiniųjų sąjunga, politiniais kaliniais ir tremtiniais, krikščionimis demokratais, tautininkais. Koks rezultatas? Kaip buvo du, taip ir liko du.
Lygiai tą patį galima pasakyti ir apie pagrindinę TS-LKD oponentę: 2001 metais susijungus LDDP ir LSDP, naujo darinio rezultatai 2004 metų Seimo rinkimuose buvo gerokai prastesni nei 2000 metais.
O prisimenate naujausią susijungimą Lietuvoje? Spėju, kad jau pamiršote, nes jungėsi dvi labai svarbios Lietuvoje partijos: Liberalų ir centro sąjunga ir Tautos prisikėlimo partija. Dukart du tapo nuliu.
Drįsčiau prognozuoti, kad taip bus ir šį kartą. Ir per kitus Seimo rinkimus „Darbotvarkė“ geriausiu atveju gaus tiek pat balsų, kiek per pastaruosius Seimo rinkimus gavo Darbo partija. Bet labiau tikėtina – gaus mažiau.
Vien jau todėl, kad G.Songailos ir K.Uokos rinkėjas nebalsuoja už A.Kubilių ar R.Juknevičienę, lygiai taip pat kaip ir P.Gražulio rinkėjas nebalsuoja už V.Gapšį, o V.Uspaskicho rinkėjas tikriausiai nebalsuoja už R.Paksą.
Tie rinkėjai ieškos kito pasirinkimo ir todėl labai tikėtina, kad „Darbotvarkė“, turint galvoje dar ir nunyksiančią violetinės spalvos gerbėjų „partiją“, sukurs erdvės naujai partijai atsirasti. Aš asmeniškai matau potencialą lygių galimybių gynėjams, patriotams ir piešėjams kreidutėmis. Visiems jiems trūksta tik vieno dalyko – stipraus, charizmatiško ir patrauklaus lyderio.
O šiaip tai visiems politikams ir dvaro politologams jau seniai būtų laikas suvokti, kad rinkėjams visai nesvarbu, kas su kuo ir už kiek jungiasi. Jiems svarbiausia, kokią politiką valdžioje esančios partijos įgyvendina ir ar dėl to kaip nors keičiasi gyvenimas.
