Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Artūras Račas: Energijos tvermės dėsnis kišenėms

Valdas Adamkus savo knygoje „Paskutinė kadencija. Prezidento dienoraščiai“ prisimena 2005-ųjų balandžio 7-ąją: „Pasikviečiau Aukščiausiojo Teismo pirmininką Vytautą Greičių ir Vilniaus apygardos teismo pirmininką Artūrą Šumską. Pastarojo paprašiau paaiškinti nesankcionuoto klausymosi motyvus. Tiesiai pasakiau, kad tai kelia grėsmę Lietuvos valstybei. Po pusvalandžio aiškinimosi išgirdau, kad teismas leis klausytis šnipų pokalbių.“
 

Toje pačioje knygoje V.Adamkus prisimena ir po trejų metų – 2008-ųjų rugsėjo 16 dieną įvykusį susitikimą, kuriame dalyvavo tuometis Valstybės saugumo departamento vadovas Povilas Malakauskas, generalinis prokuroras Algimantas Valantinas ir užsienio reikalų ministras P.Vaitiekūnas.

„Priėjome išvadą, kad jei nėra aiškių įrodymų, patvirtinančių Izraelio piliečio Y.Arado atsakomybę už sovietinių partizanų nusikaltimus Lietuvos gyventojams, Generalinė prokuratūra turi nutraukti jam iškeltą bylą. Tai leis normalizuoti santykius su Izraeliu“, – susitikimo turinį atpasakoja buvęs prezidentas.

Knygoje jis nemini, tačiau prabėgus trims dienoms po šio susitikimo Generalinė prokuratūra ikiteisminį tyrimą dėl galimo Y.Arado dalyvavimo Lietuvos civilių gyventojų ir partizanų žudynėse nutraukė, motyvuodama, kad nebuvo surinkta pakankamai duomenų.

Kišenėms keičiantis, kišeninių prokurorų skaičius lieka toks pat.

Štai taip: išsikvieti teisėją, pusvalandį pakalbi ir jis Lietuvos valstybės vardu priima reikiamą sprendimą. Arba – sėdi keturiese, išnagrinėji ikiteisminio tyrimo medžiagą ir nusprendi, ką – vėlgi Lietuvos Respublikos vardu – turi daryti Generalinė prokuratūra.

Paprasta ir aišku. Ir svarbiausia, kad niekas nesikeičia.

2011 metų gruodžio 30 dieną Generalinė prokuratūra rašte Seimo nariui Sauliui Stomai paaiškina, jog ji „netoleruoja, kad dalykinių pasitarimų turinys ar atskiri jo fragmentai tretiesiems asmenims taptų žinomi pažeidžiant nustatytą tvarką“, tačiau kartu nurodo, jog dienraštyje „Lietuvos rytas“ 2011 metų lapkričio 15 dieną paskelbtą informaciją apie planuojamus teisėsaugos veiksmus prieš banką „Snoras“ „vertinti kaip informaciją, kuri sudaro tarnybos paslaptį, nėra pagrindo“. Čia pat mielai paaiškinama, jog „duomenų apie tai, kad minėtame straipsnyje esančią informaciją dienraščiui pateikė valstybės tarnautojai, negauta“.

Ir kad niekam neliktų jokių abejonių, dar pridedama, kad Seimo nario rašte nurodytos aplinkybės (tai yra informacijos apie būsimus veiksmus prieš „Snorą“ paskelbimas „Lietuvos ryte“) neturi nusikalstamų veikų požymių.

Tačiau 2012-ųjų vasario 20 dieną prezidentė Dalia Grybauskaitė netikėtai užsimena, kad „ikiteisminis tyrimas galės būti ir bus pradėtas tuomet, kai bus vertinama baudžiamoji atsakomybė“.

Trijų dienų laukti nereikėjo. Mažiau nei po trijų valandų Generalinė prokuratūra pranešė pradėjusi „ikiteisminį tyrimą dėl informacijos apie planuojamus pareigūnų veiksmus, tiriant banko „Snoras“ veiklą, neteisėto atskleidimo“, paaiškindama, kad bus tiriamas piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi.

Kaip gi taip? Tarnybos paslaptis neatskleista, nusikalstamos veikos požymių nėra, prasižengusius valstybės tarnautojų – taip pat, o piktnaudžiavimas tarnyba atsirado.

Tikriausiai viską lemia energijos tvermės dėsnis: kišenėms keičiantis, kišeninių prokurorų skaičius lieka toks pat.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?