Istorija buvo paini, nepaisant to, prezidentė buvo tvirta kaip uola, aiškindama, kad vidaus reikalų ministras R.Palaitis „ne prie ko“, ir duodama suprasti, kad atleistieji FNTT vadovai – prie visko, kas buvo blogai ir ne taip.
„Teisėsaugos institucijų vadovų reputacija neturi kelti jokių abejonių“, – tada sakė šalies vadovė ir sunku buvo su ja nesutikti. Bet galima, nes kupranugariu juk netampama vien todėl, kad kas nors gatvėje jus taip pavadina. FNTT vadovų atveju ši taisyklė nebuvo patvirtinta, bet juk taisyklės ir yra tam, kad turėtų išimtis.
Išimtis aptariamu atveju buvo D.Grybauskaitės pareiškimas, kad R.Palaitis, atleisdamas FNTT vadovus iš užimamų pareigų, „pasielgė Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymų nustatyta tvarka“.
Šiaip jau prezidento institucijai Konstitucija nesuteikia galios spręsti, ar ministro sprendimai atitinka įstatymų reikalavimus, tačiau ekspertai jau seniai sutaria, kad Lietuvos prezidento galios priklauso ir nuo asmenybės: stovint už užuolaidos, jo galių nedaugėja.
D.Grybauskaitei užuolaidos nuo pat kadencijos pradžios nebuvo reikalingos. Dažniausiai tai vertinama kaip vienas iš jos privalumų, už kuriuos, kaip ji pati teigia, žmonės ją myli.
Tikėtina, mylės ir toliau, nepaisant to, kad šią savaitę nuo išimčių vėl teko grįžti prie taisyklių, tai yra, normalaus teisinės valstybės būvio, kai teisėtumo klausimus sprendžia teismas. Jis, kaip žinia, nusprendė, kad ministro R.Palaičio sprendimai dėl V.Giržado neatitiko teisės aktų reikalavimų, tai yra, buvo neteisėti. Šis sprendimas (nors jis dar ir nėra galutinis) taip pat reiškia, kad prezidentė, viešai aiškindama apie ministro veiksmų teisėtumą, elgėsi jei ne neteisėtai, tai mažų mažiausiai buvo neteisi.
Prezidentė, viešai aiškindama apie ministro veiksmų teisėtumą, elgėsi jei ne neteisėtai, tai mažų mažiausiai buvo neteisi.
Gali būti, kad tai nebuvo sąmoningas veiksmas ir kad prezidentė buvo tiesiog suklaidinta, tai yra, „pakišta“.
Šiek tiek sunkiau taip pat vertinti kitą prezidentės pareiškimą, netiesiogiai (o gal net labai tiesiogiai) susijusį su FNTT vadovų atleidimu: „Prezidentė mano, kad D.Raulušaitis gali toliau eiti pareigas“. Jis nuskambėjo po VTEK sprendimo, jog generalinio prokuroro pavaduotojas D.Raulušaitis supainiojo viešuosius ir privačius interesus. Čia būtina pažymėti, jog, priešingai nei prezidentei, VTEK yra suteiktos galios spręsti dėl pareigūnų veiksmų atitikimo įstatymo reikalavimams.
Taip pat galima priminti, kad „teisėsaugos institucijų vadovų reputacija neturi kelti jokių abejonių“ ir tai, kad VTEK 2011 m. nusprendus, kad tuometis ūkio ministras D.Kreivys supainiojo viešuosius ir privačius interesus, prezidentė teigė, jog komisijos išvados „kalba pačios už save“. Bet juk žinome – taisyklės turi išimtis. Todėl šį kartą komisijos išvados pačios nekalbėjo, už jas pasisakė prezidentė.
Gali būti, kad ją ir vėl kas nors pakišo. Ir gali būti, kad artimiausiu metu paaiškės – kas. Belieka sulaukti, kol VTEK įvertins neseniai paaiškėjusį faktą, kad „Snoro“ istorijoje aktyviai dalyvavęs D.Raulušaitis „pamiršo“ deklaruoti ne tik „Lietuvos ryte“ dirbantį žmonos dėdę, bet ir ten pat besidarbuojantį uošvį, nors įstatymas nedviprasmiškai įpareigoja tai padaryti.
Gal trečias kartas nemeluos ir prezidentės jau niekas nebepakiš? Priešingu atveju gali susidaryti įspūdis, kad D.Grybauskaitę pakišinėja… ji pati.
