Ir anaiptol ne todėl, kad per ketverių metų premjeravimo laikotarpį jis su savo partija iš esmės sugriovė socialinės apsaugos sistemą, sugadino santykius su Lenkija ir neapgalvotais sprendimais bei veiksmais iš esmės užkirto kelią branduolinės energetikos plėtrai.
A.Kubilius Lietuvos nelaimė yra todėl, kad į jį, net po pasitraukimo iš premjero posto, priešingai nei į kokį P.Gražulį ar G.Songailą, daug kas vis dar žiūri gana rimtai. Įskaitant ir tuos, kurie į Lietuvą ir A.Kubilių žiūri iš šalies, tai yra iš už Lietuvos ribų.
Todėl, pavyzdžiui, kai A.Kubilius viešai kalba apie „valstybės institucijų rankomis žlugdomą“ suskystintų dujų terminalo projektą, šios kalbos nelieka nepastebėtos ir tuojau pat gula į diplomatų „pro memorias“, analitikų užrašus ar net užsienio žiniasklaidos pranešimus. Nes A.Kubilius daugelio akyse juk yra žmogus, kuris išvedė Lietuvą iš krizės, baudėsi apie tai parašyti vadovėlį, kurio taip ir neparašė, ir net buvo pakviestas į Davosą, kur taip ir nenuvažiavo.
Todėl kai, pavyzdžiui, V.Uspaskichas sako 1509, beveik visi nepatikliai kraipo galvą ar net šaiposi, o kai A.Kubilius teigia, kad du kart du yra lygu „Gazprom“ arba marsiečiams, daug kas pritariamai linkčioja galva.
Nes daug kas, pavyzdžiui, jau pamiršo, kad branduolinės energetikos atsinaujinimas Lietuvoje turėjo prasidėti nuo „Leo LT“ projekto. Jis buvo – ką čia slėpti – atvirai korupcinis ir dėl to A.Kubiliaus premjeravimo laikotarpiu buvo galutinai užbaigtas už kelių šimtų milijonų kainą.
„A.Kubilius Lietuvos nelaimė yra todėl, kad į jį daug kas vis dar žiūri gana rimtai.“
Tai, žinoma, gerai, bet dar geriau būtų prisiminti, kad be A.Kubiliaus ir jo partijos aktyvaus dalyvavimo šis projektas niekada ir nebūtų prasidėjęs ir tie keli šimtai milijonų litų būtų neperėję iš mūsų kišenių į VP berniukų sąskaitas. Deja, perėjo, o A.Kubilius sugebėjo įsiamžinti istorijoje kaip baisų drakoną nugalėjęs šventas Jurgis.
Lygiai tas pats vyksta ir dabar. A.Kubilius vėl užsėdo ant balto žirgo, vėl mojuoja demagogijos ietimi ir bando nudurti ja drakoną, kuris, kaip ir „Leo LT“ atveju, išsirito iš kiaušinio, ant kurio ilgai tupėjo pats A.Kubilius su visa savo tradicinės orientacijos partija.
Taip, suskystintų dujų terminalo projekto įgyvendinimas sustabdytas. Taip, tai neabejotinai naudinga „Gazprom“ ir gal dar A.Kubiliaus gerai pažįstamiems elektros iš Rusijos importuotojams. Bet, priešingai nei bando įteigti A.Kubilius, kalta dėl to ne dabartinė Vyriausybė ir jos premjeras A.Butkevičius.
Suskystintų dujų terminalo projektas įšaldytas dėl to, kad valstybės valdoma „Klaipėdos naftos“ bendrovė sutartį dėl terminalo veiklą užtikrinsiančio laivo nuomos pasirašė dar praėjusių metų kovo 2 d., o terminalui būtino dujotiekio statybos konkursą paskelbė kažkodėl tik liepą.
Tada, priešingai nei šiandien, A.Kubilius nesiūlė sušaukti pasitarimo ir pasiaiškinti, kodėl valstybės valdoma įmonė delsia įgyvendinti strateginį projektą. Nei pasitarimo, nei susirinkimo A.Kubilius neragino sukviesti ir tada, kai „Klaipėdos nafta“, likus dviem savaitėms iki konkurso pabaigos, netikėtai nusprendė pakeisti jo sąlygas, o tai ir lėmė, kad projektas dabar įstrigo.
Nes A.Kubiliui projektas tikriausiai iš esmės net nerūpi. Jam reikia drakono, kurį būtų galima nudurti ir apie tai vėliau parašyti vadovėlį. Ir todėl jis yra Lietuvos nelaimė.
