Viskas baigėsi tuo, kad vienas Kembridžo auklėtinis prieš pat rinkimus papirkinėjo žiniasklaidą, o konservatoriai rinkimų agitaciją vykdė valstybės įmonės lėšomis per jiems be jokio konkurso dirbusią viešųjų ryšių bendrovę.
Dabar vėl tas pats: tikėjausi, kad socialdemokratai imsis mokesčių reformos ir pabandys įgyvendinti solidarumo ir teisingumo principus bei išsrėbti tą jovalą, kurį ignoravo prieš juos buvusieji valdžioje.
Bet viltis tikriausiai teks atidėti dar mažiausiai ketveriems metams, nes tai, kas viešai buvo paskelbta apie A.Butkevičiaus sudarytos mokesčių reformos darbo grupės siūlymus, neprimena nei solidarumo, nei teisingumo, nei reformos. Tiesa, šiek tiek panašu į socializmą.
Pastarąjį ypač primena siūlymai vėl sujungti privalomojo sveikatos draudimo mokestį su gyventojų pajamų mokesčiu. Tai iš esmės reikštų, jog jokio draudimo nė kvapo neliktų (nors to kvapo, tiesa, ir dabar nedaug), o sveikatos apsauga būtų apmokama pagal kažkada taip ir neįgyvendintą principą: iš kiekvieno pagal galimybes, kiekvienam – pagal poreikius.
Socializmu kvepia ir darbo grupės siūlymai dėl PVM lengvatų: ji iš esmės kaip ir prieš jas, bet ne visai. Nes juk tarp lygių socializme visada yra lygesnių. Šiuo atveju tai – viešbučiai ir gal net pats darbo grupės vadovas S.Jakeliūnas, tikriausiai gyvenantis daugiabutyje ir todėl manantis, kad PVM lengvata šildymui yra gal ir ne visai gera, bet atsisakyti jos nereikėtų. Nes premjeras A.Butkevičius į Turniškes, atrodo, taip pat dar neišsikėlė.
Siūlomų „reformų“ kaina yra maždaug milijardas litų, bet S.Jakeliūnas neužsimena, kas už tai mokės.
Socializmo dvasia alsuoja ir S.Jakeliūno pasvarstymai apie antros pakopos pensijų fondus, kuriuos, darbo grupės vadovo nuomone, iš viso reikia naikinti. Negirdėjau, ką S.Jakeliūnas siūlo daryti su tuose fonduose sukauptomis lėšomis, bet turiu įtarimą, kad pagal tokią logiką, jas tikriausiai reikėtų perkelti į „Sodrą“. O po to padalyti visiems po lygiai.
Socializmas ir solidarumas čia ir baigiasi, nes kiti pasiūlymai, pavyzdžiui, dėl palūkanų apmokestinimo nuo 10 tūkst. litų ar „Sodros“ lubos nuo maždaug 7500 litų, rodo, kad A.Butkevičiaus socialdemokratai orientuojasi į A.Brazausko modelį, kurio taikinys – lengvesnis gyvenimas tiems, kurie uždirba ne mažiau kaip 20 000 ir banke laiko daugiau, nei kompensuojama pagal indėlių draudimo įstatymą.
Bet gal tikrai socialdemokratinis yra siūlymas mažinti neapmokestinamą pajamų dydį mažesnes pajamas gaunantiesiems? Būtų taip, jei ne pasiūlymas čia pat didinti gyventojų pajamų mokestį, nes juk reikės kažkaip finansuoti bazinę pensiją, kurią mokėti darbo grupė siūlo iš biudžeto. Tai kur čia ta reali nauda tam žmogui, jei NPD didės kartu su GMP tarifu?
Vis dėlto įdomiausia tai, kad pripažindamas, jog siūlomų „reformų“ kaina yra maždaug milijardas litų, S.Jakeliūnas neužsimena, kas už tai mokės. Nes nekilnojamojo turto mokestis kol kas nesvarstytas, o apie 100 000 ūkininkų, „vargšų“ advokatų, notarų ir antstolių solidarų apmokestinimą – nė žodžio.
Bet vis dar esu optimistas. Palauksiu dar ketverius metus.
