Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Artūras Račas: Petras Gražulis – Konstitucijos garantas

Neseniai buvo kilusi diskusija, ar prezidentė D.Grybauskaitė yra Konstitucijos garantas, kaip kad ji pati pareiškė. Konstitucinės teisės ekspertai tada tokį D.Grybauskaitės pareiškimą įvertino kaip „persistengimą“, nurodydami, kad mūsų teisinėje sistemoje prezidento galios saugant ir ginant Konstituciją nėra išskirtinės, juo labiau kad istorija rodo, jog patys prezidentai kartais Konstituciją pažeidinėja.

Ekspertai tikriausiai buvo teisūs, nes šią savaitę visi turėjome galimybę įsitikinti, kad Seimo nario P.Gražulio galios saugant Konstituciją ir ginant jos vertybes yra ne mažesnės, o gal net ir didesnės nei D.Grybauskaitės.

P.Gražulis nepasirodė Seime, kai konservatorių, „Tvarkos ir teisingumo“ bei Darbo partijų aljansas bandė perrašyti Konstituciją ir primesti mums visiems savo abejotinas vertybes ir tas bandymas patyrė fiasko. Nes pritrūko būtent P.Gražulio balso. Nepadėjo net pakartotinis balsavimas.

Kai kas tikriausiai sakys, kad P.Gražulis čia niekuo dėtas, nes jis net nebalsavo. Ir bus neteisūs, nes, pavyzdžiui, pagal Baudžiamąjį kodeksą pasekmes sukelia ir atsakomybę užtraukia ne tik koks nors veiksmas, bet ir neveikimas. P.Gražulio neveikimas šiuo atveju taip pat turėjo pasekmių – jis iš esmės tapo Konstitucijos gynėju arba, kaip sakė prezidentė, garantu.

Ir, kad ir kaip būtų keista, tai geriausias įrodymas, kad P.Gražulis turi daugiau galių saugant Konstituciją nei prezidentė. Esmė ta, kad P.Gražulio neveikimas pavertė niekais 93 Seimo narių pusės metų (o jei skaičiuotume nuo šeimos koncepcijos patvirtinimo 2008-aisiais, tai visų ketverių) triūsą.

Prezidentė, net veikdama, pavyzdžiui, nusprendusi pasinaudoti veto teise, vargu, ar galėtų tikėtis tokio pat rezultato, nes atmesti veto reikia daug mažiau Seimo narių nei antradienį jų balsavo už Konstitucijos 38 str. pakeitimą.

Taigi, į klausimą, kas yra didesnis Konstitucijos garantas – D.Grybauskaitė ar P.Gražulis – kaip ir atsakyta, diskusiją galima ir baigti. Tačiau iš tiesų tas balsavimas sprendė ne P.Gražulio ir D.Grybauskaitės galių klausimą. Iš esmės tai buvo balsavimas, kuris atskleidė didžiosios dalies politikos elito požiūrį į tautą ir to elito vertybes.

Jei nemyli, išprievartausim ir bus priversti jei ne pamilti, tai bent gyventi kartu.

Tos vertybės, pasirodo, labai paprastos: turi būti taip, kaip norime mes. Nes mes turime galių ir mums nusispjaut, ką apie tai galvoja tie, kurie mums tas galias suteikė.

Nesvarbu, kad apklausos rodo, jog dauguma Lietuvos žmonių pritaria Konstitucinio Teismo išaiškinimui, kad šeima nebūtinai kyla iš santuokos. Nesvarbu, kad Seime guli krūva daug svarbesnių įstatymų, kurių poveikis realiam gyvenimui net negali būti lyginamas su „balsavimu už meilę“, kaip tai apibūdino konservatorius E.Vareikis.

Šis apibūdinimas ir atspindi politinio elito pagrindinę filosofiją – jei nemyli, išprievartausim ir bus priversti jei ne pamilti, tai bent gyventi kartu.

Šį kartą nepasisekė. Ačiū P.Gražuliui už jo neveikimą, kuris, beje, taip pat labai gerai iliustruoja politinio elito požiūrį į savo atsakomybę: ketverių metų darbas šuniui ant uodegos vien todėl, kad kažkas pavėlavo į posėdį.

Šiaip jau koks skirtumas – algos dėl to juk nesumažins.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tyrimas: lietuviams planuojant kalėdinio stalo meniu svarbiausia kokybė bei šviežumas
Reklama
Jasonas Stathamas perima „World of Tanks“ tankų vado vaidmenį „Holiday Ops 2025“ renginyje
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos