Problema paprasta – pastaruoju metu dažnai tenka susitikinėti su įvairių užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir tarptautinių organizacijų atstovais. Šiaip jau tai nėra visiškai neįprasta, nes tokių susitikimų visada padaugėja artėjant Seimo ar prezidento rinkimams.
Iki šiol būdavo įprasta ir tai, kad tokie susitikimai dažniausiai vyksta prie pietų stalo ir kad už tuos pietus mokėti nereikia.
Taip pat įprasta ir tai, kad diplomatus domina ne tik galimi rinkimų rezultatų scenarijai bei galimos koalicijos, bet ir galimi politikos pokyčiai po rinkimų. Kiek neįprasta, palyginti su ankstesniais rinkimais, galbūt tai, kad nė vienas toks pokalbis neapsieina bei energetikos temos.
Iki šiol maniau, kad elgiuosi tinkamai atsiliepdamas į tokius kvietimus susitikti, nes profesine prasme tokie susitikimai yra abipusiai naudingi – gali ne tik išdėstyti savo nuomonę, bet ir išgirsti požiūrį iš šalies.
Tačiau taip galvojau tik iki šios savaitės, kol Valstybės saugumo departamentas pirmąkart paskelbė savo veiklos ataskaitą. Tos ataskaitos pabaigoje yra kreipimasis, kuris ir sukėlė man daugiausia nerimo, nes jame sakoma štai kas: jei dirbate žiniasklaidos priemonėse, „galite sulaukti užsienio valstybių žvalgybos tarnybų, kurių veikla prieštarauja Lietuvos nacionaliniams interesams, dėmesio“ ir kad „žvalgybos tarnybas domina Lietuvos užsienio ir vidaus politikos aspektai, valstybės pozicija aktualiais tarptautiniais klausimais, informacija apie įgyvendinamus energetikos projektus, šalies karinius pajėgumus ir kita informacija, kurios atskleidimas būtų žalingas Lietuvos nacionaliniam saugumui ir interesams“.
Konkrečių pavadinimų VSD ataskaitoje nėra, o tai reiškia, kad apdergti yra visi ir kiekvienas.
Be to, kreipimesi teigiama, kad „užsienio valstybių diplomatinių atstovybių darbuotojai domisi informacija, kuri nesudaro valstybės ar tarnybos paslapties, tačiau yra aktuali politiniu, ekonominiu ar kariniu požiūriu, siūlo finansinį ar kitokį atlygį už informacijos teikimą“.
Iš esmės – kaip pirštu į akį, nes tie „diplomatinių atstovybių darbuotojai“ būtent tuo ir domisi ir mainais dažniausiai siūlo nemokamus pietus.
VSD siūlo kreiptis į juos patarimo ir pagalbos, tačiau – atvirai prisipažinsiu – prisimindamas R.Pakso apkaltos, Gatajevų ir E.Kusaitės istorijas, nesiryžtu.
Apkalta pagal pareigas man negresia, našlaičių negloboju, Maskvoje draugų neturiu, bet prieš keliolika metų esu buvęs Čečėnijoje, o telefonu kalbėdamas kartais nusikeikiu. Tad ką gali žinoti – gal, pats to nežinodamas, keliu grėsmę nacionaliniam saugumui?
Netikrumo jausmą dar labiau padidina ir pati VSD ataskaita, kurioje kalbama apie „užsienio šalims lojalius žiniasklaidos kanalus“ bei nurodoma, kad Lietuvai kenksmingas „informacines kampanijas už atlygį vykdo kai kurios Lietuvoje veikiančios žiniasklaidos priemonės, nevyriausybinės organizacijos ir judėjimai. Šių vykdytojų veikla koordinuojama per Lietuvoje veikiančias užsienio valstybių ambasadas“.
Konkrečių pavadinimų VSD ataskaitoje nėra, o tai reiškia, kad apdergti yra visi ir kiekvienas. Šiaip jau nieko naujo, bet vis tiek šiek tiek neramu. Ir kartu apmaudu, kad VSD ir toliau žaidžia purvinus politinius žaidimus.
