Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Artūras Račas: Žaidimas kareivėliais

Jei bent šiek tiek domitės politika, tikriausiai girdėjote, kad šią savaitę didžiausios parlamentinės partijos pasirašė susitarimą dėl gynybos politikos 2012–2016 metais.

Turėjote girdėti, nes apie tai rašė naujienų portalai, pranešė televizijos ir radijo žinios.

Bet jei paklausčiau jūsų – tų, kurie apie susitarimą dėl gynybos politikos ką nors girdėjo, – ar tikrai žinote, dėl ko iš tiesų susitarė tos didžiausios parlamentinės partijos, koks būtų jūsų atsakymas?

Drįsiu lažintis iš savo mėnesio atlyginimo, jog atsakymo neišgirsiu. Net tuo atveju, jei jūs išties domitės politika ir per rinkimus balsuojate už kurią nors iš partijų, kurios vadovai suraitė savo parašus po tuo garsiuoju susitarimu dėl gynybos politikos.

Ir taip yra ne todėl, kad esu avantiūristas, galintis švaistytis sunkiai uždirbamais pinigais, ar pasipūtęs žurnaliūga, laikantis jus visus kvailiais. Viskas daug paprasčiau – jūs ir negalite žinoti, dėl ko susitarė partijos, už kurias jūs galbūt balsuojate per rinkimus, nes tos partijos visiškai nepasirūpino jūsų apie tai informuoti.

Na, bent jau iki šio momento, kai rašau šias eilutes, nors nuo pirmųjų pranešimų apie pasirašytą susitarimą jau prabėgo daugiau nei trys paros.

Patikrinau susitarimą pasirašiusių partijų interneto svetaines, Seimo interneto puslapį, Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos bei Užsienio reikalų komiteto, Krašto apsaugos ir Užsienio reikalų ministerijos interneto svetaines. Niekur nėra susitarimo teksto.

Susitarimus dėl išlaidų gynybai didinimo iki 2 proc. BVP partijos pasirašinėjo ir 2001, ir 2004 metais, ir nė vienas iš jų nebuvo įgyvendintas.

Bet yra pranešimų, jog Seimo pirmininkė I.Degutienė sveikina susitarimą dėl gynybos finansavimo, kad šį susitarimą sveikina JAV ambasados Vilniuje atstovas ir kad Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas E.Zingeris pristatys susitarimą NATO valstybių ambasadoriams.

JAV ambasados Vilniuje pirmasis sekretorius Johnas Finkbeineris, žinoma, yra svarbus asmuo. Ne mažiau svarbūs yra ir NATO valstybių ambasadoriai.

Bet aš vis tiek drįstu klausti, ar J.Finkbeineris ir tie garbūs ambasadoriai yra svarbesni už jus – tuos, kurių pinigais partijos, už kurias jūs balsuosite per Seimo rinkimus, ketina įgyvendinti pasirašytą susitarimą?

Klausiu prisimindamas, jog, pavyzdžiui, vykstant diskusijoms dėl minimalios algos didinimo, Finansų ministerija nepatingėjo apskaičiuoti ir viešai paskelbti, kad minimalios algos padidinimas 100 litų nacionaliniam biudžetui kainuotų net 85,6 mln. litų. Daug – beveik tiek pat, kiek šįmet biudžete numatyta visam Seimui išlaikyti, įskaitant išeitines kompensacijas tiems Seimo nariams, kurie nebus išrinkti.

Kita vertus, niekinga suma, palyginti su ta, kurią partijos, už kurias jūs galbūt balsuosite per rinkimus, savo parašais iki 2016-ųjų įsipareigojo papildomai skirti krašto gynybai – maždaug milijardą litų, įvertinant dabartinę ekonominę situaciją.

Bet neimkite į galvą – jei bent kiek domitės politika, tikriausiai žinote, kad šį mėnesį JAV vyks NATO viršūnių susitikimas ir kad susitarimus dėl išlaidų gynybai didinimo iki 2 proc. BVP mūsų partijos pasirašinėjo ir 2001, ir 2004 metais, ir nė vienas iš jų nebuvo įgyvendintas.

Nebus įgyvendintas ir tas, apie kurį nieko nežinote. Nes tai tik žaidimas kareivėliais, kuriame dalyvauti jūs nebuvote pakviesti.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tyrimas: lietuviams planuojant kalėdinio stalo meniu svarbiausia kokybė bei šviežumas
Reklama
Jasonas Stathamas perima „World of Tanks“ tankų vado vaidmenį „Holiday Ops 2025“ renginyje
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos