Komentaras sekmadienį papildytas valdžios atstovų komentarais
Na, ir antroji priežastis – Seime surengtas neeilinis bendras Biudžeto ir finansų komiteto bei Jaunimo ir sporto reikalų komisijos posėdis dėl prastos Lietuvos futbolo būklės. Ko gero, pirmasis toks istorijoje. Ir Lietuvos futbolo federacijos vadovai buvo pakviesti. Dalyvavo, išgirdo susirūpinimą.
Taip, susirūpinti iš tiesų yra dėl ko. Rinktinės reitingai istorinėse žemumose (iki Šiaurės Korėjos 30 pozicijų), su vyriausiuoju treneriu – nežinia. Žiniasklaidoje nuolat mirga straipsniai apie Lietuvos futbolo federacijos (LFF) skandalus, neskaidrumus ir įvairaus plauko šleifus. Tokie dalykai nepuošia Lietuvos futbolo, o kai kurioms problemoms spręsti reikalingas jau ne gydymas, bet chirurginės operacijos. Nesiruošiu šiame komentare nei teisinti, nei teisti dažniausiai minimo Arūno Pukelio ar kito veikėjo Žydrūno Buzo. Jei kalti, kelkit bylas, nuteiskite, sodinkite.
Visgi šiandien aš noriu pakalbėti ne apie ligonį, o apie tuos, kurie pasišovė jį gydyti – visas gydytojų konsiliumas su profesoriais Mindaugu Majausku ir Laurynu Kasčiūnu priešakyje.
Rūpestis futbolu, kaip ir visu sportu, yra gerai, tačiau man toks komjaunuoliškas užsidegimas labiau panašus į politinių dividendų ir reitingų medžioklę, o ne nuoširdų rūpinimąsi Lietuvos futbolu.