Jų sprendimas aiškus ir logiškas – jeigu jau pati Premjerė pareiškė dalyvausianti konkurse dėl Daukanto aikštės, akivaizdu, kad visiems kitiems konkuruoti su ja partijos viduje būtų tiesiog tuščias laiko gaišimas. Net ir imituojant politines diskusijas ir savo vertybių pristatymus. Žodžiu, „demokratijos šventė“ pasibaigė net neprasidėjusi.
Visgi kodėl to prireikė būtent I. Šimonytei? Politologai ir įvairaus plauko ekspertai jau pradėjo kelti įvairiausias teorijas dėl tokio Premjerės sprendimo. Kol kas nė viena versija neatrodo įtikinanti.
Nelabai įtikinamai skamba ir pačios kandidatės išsakyta versija, kad taip pasielgė iš pagarbos dešiniosios politikos vertybėms, kad dešiniųjų pažiūrų rinkėjai turėtų, iš ko pasirinkti ir už ką balsuoti. Oho! Tai jau net nebe Šimonytė, o tikrų tikriausia konservatorių Žana d‘Ark, pati lipanti susideginti ant kritikos laužo. Kvepia mesianizmu, bet tik dar kartą įrodo, kad šioje partijoje didžiausios vertybės yra moterys.
