„Visuotinė lietuvių enciklopedija“ – dramatinis tenoras. Ne veltui dramatinis, todėl ir tokią dramą sukūrė: nuvažiavo, padainavo, galvojo, kad niekas nepastebės. Tyliai prasisukti nepavykus, Bibliją citavo, kitą dieną atsiprašė ir pareiškė, kad kažkada paaiškins, kodėl taip pasielgė.
Kiek teko bendrauti su vienu iš buvusiųjų jo muzikos prodiuserių, V.Vyšniauskui gyvenime įdomiausi vieninteliai žmonės – tie, kurių veidai pavaizduoti ant banknotų. O tas jo atsiprašymas yra niekas kitas, kaip ketinimas susigrąžinti galimybę koncertuoti Lietuvoje.
Kita vertus, jei dėl asmeninių charakterio savybių net ir tokiam talentui užsiveria durys koncertuoti gimtojoje šalyje, pavyzdžiui, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, perskaičius užsienyje atliekamą repertuarą, turėtų nekilti klausimų dėl lėšų pragyvenimui.
Neskaičiuokime svetimų pinigų, bet kai juos be jokių skrupulų imi iš žudikų rankų ir koncertuoji šalyje, kurioje už grotų tūkstančiai žodžio laisvės kalinių, tai jau yra ne finansinė reikalo pusė, o moralinė.
Tas veidmainiškas atsiprašymas yra labai jau panašus į SEL‘o pareiškimą, kai Egidijus Dragūnas net susiriesdamas skiedė, kad yra paaukojęs Ukrainai 50 tūkstančių eurų, o kažkokia mistinė jo komanda Kyjive dirba nuo karo pradžios. Niekas nepatikėjo.
Nelabai tikiu ir V.Vyšniausko nuoširdumu. Visgi dalinę išeitį galiu pasiūlyti.
