Visa ši vieša ir labai aštri diskusija apie 100 eurų – lyg kreivų veidrodžių karalystė. Nuomonių – kokių tik nori ir kur tik nori. Nuo „reikia“ iki „nereikia“. Štai socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sakė: jei tai padės paskiepyti daugiau žmonių, tebūnie!
Pritariu – pirkime antivakserius už 100 eurų. Jei nupirksime bent kažkiek jų, vadinasi, bus daugiau skiepininkų. Jei su 100 eurų bent dalį jų atvesime iki sesutės su adata – jau laimėjimas! Paaiškės, kad gal jie ne skiepų priešininkai, o „verslininkai“. Tik štai jau atsiranda skaičiuojančių, kad verta palaukti ir skiepytis tik tada, kai jau garantuotai duos 100 eurų, o ne dabar, kol dar nemoka.
O visa tai panašu į gerai apgalvotą Vyriausybės planą – gudri kapituliacija, kuri netikinčiuosius pačius atves prie vakcinų!
O ką daryti man? Šiemet man – 55. 20-ies dar trūksta.
Taigi jau greitai senjorams, kuriems virš 75-erių, mokės po 100 eurų už skiepą. Mano tėvai ir uošvienė pasiskiepijo dar iki to įstatymo. Tai išeitų taip, kad valstybė jiems dabar skolinga 300 eurų? Kada grąžins? „Niekados šalies beieškant“? Ar „Rytojus niekada nemiršta“?
O ką daryti man? Šiemet man – 55. 20-ies dar trūksta. Kaip Aleksandro Diuma romane – „Po dvidešimties metų“. Tik tada bus pinigai? Nors skiepijausi šiemet? Segregacija! Separacija! Kastracija! Bet šiemet Ingridos Šimonytės Vyriausybė su Češyro katino šypsena sako, kad man nemokės. Nes kol kas sprendžiamas klausimas – „Laikas gyventi ir laikas mirti“. Nemirsiu iš pykčio, palauksiu, kol mokės po 100 eurų tiems virš 55!