„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Audronė Urbonaitė: Kodėl mums reikia oranžinių kepurių!

Ką jūs galvojate apie dešimtis moterų (ir du-tris vyrus), kai pamatote juos stovint prie oranžine spalva apšviestų pastatų su apelsino ryškumo kepurėmis bei šalikais?
Audronė Urbonaitė
Audronė Urbonaitė / Nuotr. iš asmeninio archyvo

Kad moterys isterikės, o vyručiai kuoktelėję?

Ne, jie protestuotojai – realistai: Lietuva Europos Sąjungoje garsėja kaip viena iš tamsuoliško mąstymo šalių, kurios visuomenė dėl lytinio smurto kaltina auką, o ne skriaudiką!

Tipinė lietuvio frazė: ji pati prisiprašė! Toks požiūris būdingas visai Rytų Europai, bet Lietuva itin išsiskiria negebėjimu teisingai identifikuoti lytinį smurtą ir aukai suteikti praktinę pagalbą.

Europos Sąjungoje kas trečia moteris patiria intymaus partnerio smurtą! Iš 24 procentų nukentėjusių Lietuvoje apie tai pranešė ir pagalbos į institucijas kreipėsi tik kas ketvirta auka (Šaltinis: Jungtinių tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaras, Specialiojo pranešėjo pranešimas apie smurtą prieš moteris, jo priežastis ir pasekmes, 2017).

„Lietuvoje aukos gerokai dažniau skambina į specializuotus pagalbos centrus, bet nėra linkusios prašyti pagalbos policijoje, nes ten nesulaukia kvalifikuotos reakcijos. Šiuo požiūriu esame gerokai žemiau ES vidurkio“, – sakė Europos Lyčių lygybės instituto (EIGE) vadovė Virginija Langbak.

Apelsino spalva – SOS ženklas!

Lapkričio 23 dieną 17 valandą Europos namai Vilniuje, Europos Komisijos būstinė Briuselyje ir kiti pastatai visame pasaulyje nušvito oranžine spalva.

Tai ženklas, kad nuo lapkričio 25-osios prasidės tarptautinė 16 dienų kampanija kovai su smurtu prieš moteris „Nuspalvink pasaulį oranžine spalva“ („Orange the World“). Ji truks iki gruodžio 10 dienos.

Šiais metais pagrindinis visose ES šalyse vykstančių renginių akcentas – intymaus partnerio (nebūtinai sutuoktinio) seksualinis smurtas prieš moterį.

Mūsų šalies norma – seksistiniai juokeliai darbo kolektyvuose ir viešose vietose, o miegamojo nusikaltimai dažniausiai traktuojami kaip privati sfera, į kurią kištis neprivaloma.

Auka bijo patirti gėdą, o policijos pareigūnams (dažniausiai vyrams) trūksta kvalifikacijos įvertinti lytinį smurtą, kurį vienas iš partnerių panaudojo prieš kitą.

Komisarė žino, ką siūlo

Į Vilnių atvykusi Europos Lyčių lygybės komisarė Vera Jourova, kilusi iš Rytų Europos, nesižavi, kad Lietuvos parlamentas iki šiol neratifikavo Stambulo konvencijos, kurioje kalbama ir apie lygias abiejų lyčių teises.

„Buvau tikra, kad ES tai padarys iki 2014, vėliausiai iki 2015 metų, bet Lietuva iki šiol ignoruoja šią konvenciją, parodydama, kad moterų lygiateisiškumas parlamentarus gąsdina“, – ironizavo viešnia.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vera Jourova
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vera Jourova

Europos Lyčių lygybės institutas (EIGE) intymaus partnerio smurtą apibrėžia kaip visus fizinius, seksualinius, psichologinius ar ekonominius veiksmus, daromus esamo sutuoktinio ar partnerio, neatsižvelgiant į tai, ar nusikaltėlis ir auka gyvena toje vietoje.

Ekspertų darbo grupė 28 ES šalims parengė konkrečias rekomendacijas, kaip koreguoti įstatymus, kad jie atitiktų abiejų lyčių interesus.

Lietuvai patariama pristatyti intymaus partnerio smurto konceptą kaip specifinį nusikaltimą šeimos teisės aktuose, remiantis Aukų teisės direktyva ir Stambulo konvencija.

Išsamesnė informacija apie Lietuvai siūlomas rekomendacijas pateikiama Lyčių lygybės instituto (EIGE) tinklapyje.

Kai šiandien eisite pasivaikščioti Gedimino prospektu, nepamirškite apelsino spalvos kepurės: ji yra ženklas, kad smurtautojas – tikrai ne Jūs!

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų