Proto tiksliesiems mokslams jums užteks, tik būkite solidarios!
Konferenciją organizavo Baltijos šalių moterų mokslininkių asociacija BASNET su partneriais. Dalyvės – moksliniais laipsniais tituluotos fizikės, chemikės, laivų statytojos, IT specialistės iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Prancūzijos, net vyras fizikas iš Vokietijos. Buvo vadovaujančių vyriškių iš Lietuvos universitetų ir damų politikių iš Lietuvos parlamento: ar jų žodžiai palengvins situaciją – įsitikinsime realybėje ne šią ir ne kitą savaitę.
Kad konferencija įvyktų, daugiausia pastangų įdėjo fizikė profesorė dr. Dalia Šatkovskienė. Šiais metais BASNET asociacija švenčia veiklos dešimtmetį.
O dabar apie tai, kokiais būdais padaryti karjerą tiksliuosiuose moksluose ir kokius slenksčius perlipti neįkritus į žarijų duobę.
Kaip neprarasti mokslininkių vien todėl, kad jos – moterys?
Šios savaitės herojė turėtų būti latvė Gita Revalde, Rygos technikos universiteto profesorė fizikė.
Pranešimą konferencijoje ji pradėjo ekrane pademonstravusi paveiksliuką-diagnozę: stadionas, šeši bėgimo takeliai – startui pasiruošę trys moterys ir trys tokio paties amžiaus vyrai.
Pistoletas iššauna: pirmyn metasi šešiukė, pasirengusi nugalėti! Dumia iš visų jėgų, nesižvalgo ir neeikvoja jėgų nereikalingiems judesiams – rezultatas priklausys nuo to, kiek jėgų skirsi tikslui!
Bėgikės startuoja kartu su vyrais, neketina atsilikti, nes dar neįvertino, kad už posūkio trijuose jų bėgimo takeliuose laukia kliūtys – viryklė, šaldytuvas, plevėsuojantys skalbiniai ir vaikiškas vežimėlis.
Tų pačių užtvarų kažkodėl nėra takuose, kuriais bėga vyrai: tarsi jie niekada nevalgytų, nesupurvintų kelnių ir neprisigamintų palikuonių! Šių kliūčių mokslinės karjeros kelyje dažniausiai vis dar nėra ir jų galvose! Išskyrus – tikiuosi – Vilniaus universiteto prorektorių profesorių Rimantą Jankauską, kuris konferencijoje ištarė išmintingą sakinį: „Vyrams trūksta solidarumo ir empatijos, nes būtent ji padėtų moterims išsilaisvinti nuo krūvio namuose ir leistų neiškristi iš lygiavertės profesinės veiklos moksle.“
Jis teisus: lyčių lygybės svarba moksle nėra išgalvotas dalykas – valstybei turi sugrįžti pinigai, investuoti į moterų mokslinę karjerą.
Tiksliųjų mokslų doktorantūros absolventės, 2016 metų duomenimis, Europos Sąjungos šalyse sudarė 47,9 procento visų mokslininkų, į kuriuos buvo investuotos valstybių lėšos ir iš kurių buvo tikimasi, kad mokslininkės moterys nepereis į kitą sritį ir netaps mokslo sritį aptarnaujančiomis pagalbinėmis darbuotojomis.
Lietuvoje į doktorantūros studijas stoja 70 procentų moterų ir tik 30 procentų vyrų, tačiau vėliau vyrų galimybės produktyviai tęsti mokslinę veiklą tampa gerokai didesnės dėl to, kad valstybė nesukuria moterims palankių įstatymų, atsižvelgdama į lyties specifiką.
Juodoji skylė, praryjanti mokslininkes
Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institute dirbanti dr. Viktorija Vaitkevičienė, disertaciją parašiusi iš medžiagų inžinerijos srities, sako, kad jos biografija iliustruoja tipinę mokslininkės karjerą, kuri ištinka moteris, kai jos sukuria šeimą.
Jūros tyrimų institutas 2018 metais pateko į 200 geriausių pasaulyje okeonografijos tyrimų institutų sąrašą: tai reiškia, jog Klaipėda yra puiki vieta įdomiems moksliniams tyrimams. Tai sritis, kurioje dominuoja vyrai: 68 procentai darbuotojų vyrai, 32 – moterys.
Studijavusi ir disertaciją apsigynusi Kauno technologijos universitete, Viktorija tapo šios aukštosios mokyklos dėstytoja. Tai buvo realesnis variantas trijų vaikų mamai, nes, jiems gimus, pertraukos tolesnei mokslinei veiklai būtų labai trukdžiusios.
V.Vaitkevičienė ne iš karto priėmė tokį sprendimą: po pirmojo gimdymo į mokslinį darbą grįžo po metų, o po antrojo gimdymo suprato, kad neįstengs visavertiškai tęsti mokslinės veiklos dėl laiko trūkumo.
Kokias šio reiškinio priežastis nurodo specialistė, šiuo metu Klaipėdos universitete dirbanti mokslo vadybininke, ir kokius būdus siūlo, kad moterys galėtų išlikti mokslinėje veikloje, o jų darbo sąlygos bent kiek priartėtų prie tų pačių specialybių vyrų?
Viktorijos Vaitkevičienės išvados:
- Moterys pačios užsikrauna per didelę visos šeimos buities naštą.
- Tikslieji mokslai vystosi itin sparčiai: pertraukos, atsiradusios per kūdikio priežiūros laikotarpį, ima gąsdinti moteris, nes jos ima baimintis atotrūkio, kuris atsiras joms aktyviai nedirbant savo srityje. Ima atrodyti, kad likai viena su savo problema, kurios nesuvokia šeimos nariai ir kolegos.
- Būdai padėti sau ir kolegėms: mentorystės programos – psichologiniai kolegių patarimai, karjeros planavimas.
- Institucijos, kurioje moteris mokslininkė dirba, atsakomybė: darbovietėms būtų naudinga įsipareigoti apmokėti profesijos tobulinimo kursus moterims, išėjusioms motinystės atostogų (labiau tiktų nuotoliniai kursai, nes dažniausiai nėra su kuo palikti vaikų);
- Darbo vieta privalėtų įsipareigoti tapti draugiška šeimai institucija, teikianti pagalbą motinai kasdienėje veikloje (pavyzdžiui, bent jau susirinkimus organizuoti darbo laiku, o ne po darbo).
- Tarptautinių mokslinių konferencijų organizatoriams derėtų renginius pradėti ne nuo pirmadienio, nes tai reiškia, kad išvažiuoti iš namų reikia jau sekmadienį ir iš darbuotojų atimti dalį bendro laisvalaikio kartu su šeima (konferencijų dalyviai vyrai italai ir vokiečiai kategoriškai atsisako dalyvauti programos pratęsime, jeigu jos dalis perkeliama į šeštadienį: jų požiūriu, savaitgalis priklauso šeimai).
Darbo kodeksas su abstrakcijomis be turinio
Apie lyčių lygybės planus Lietuvoje klaipėdietė V.Vaitkevičienė sprendžia pagal naująjį Darbo kodeksą: jame atsirado teiginys, jog kiekviename darbo kolektyve, kuriame dirba daugiau nei 50 žmonių, privalo būti įgyvendinta lygių galimybių politika.
„Priemonės deklaratyvios, nes nėra nurodyta rodiklių, pagal kuriuos būtų įmanoma nustatyti, kada lygybę jau pasiekėme. Reikia konkrečių lyčių lygybės įgyvendinimo planų, pritaikytų konkrečiai organizacijai. Kai nėra indikatorių, nėra ir rezultato“, – sakė klaipėdietė.
Vokietis fizikas dr. Thomas Berghoferis, dalyvavęs konferencijoje Vilniuje, visiškai pritaria V.Vaitkevičienės požiūriui: kiekviename kolektyve jis siūlo įsteigti Lyčių lygybės prižiūrėtoją, kuris pagal darbo pobūdį sukonkretintų, kokie aspektai pažeidžia moterų arba vyrų lygiateisiškumą darbe ir reikalautų sąlygas suvienodinti.
Kaip Lietuvoje įteisinti pozityvią diskriminaciją
Dr. Rima Mickevičienė, Klaipėdos universiteto Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto dekanė, sako, kad lyčių disproporcija pedagogikos srityje švelnesnė: studentams dėsto 53 procentai vyrų ir 47 procentai moterų. Dėstytojų atlyginimai Lietuvoje maži, todėl vyrai rečiau dėsto visu krūviu. Dėstytojavimas jiems lieka hobiu arba prilyginamas savanorystei.
„Mokslininkės privalo ieškoti būdų, kaip užsidirbti: dėsto, dalyvauja moksliniame darbe bei rašo projektus siekdamos gauti finansavimą. Krūvis toks intensyvus, jog moterys atsiduria karuselėje, jeigu jų šeimos per mažai prisideda prie namų ūkio tvarkymo“, – sako dekanė R.Mickevičienė.
Jos nuomone, būtų racionalu kurti tos pačios srities darbuotojų moterų tinklus, telkti tarpdisciplinines mokslininkių grupes, kurių dalyvės galėtų viena kitai pagelbėti patarimais iš savos patirties, dalyvauti nuotoliniuose mokymuose bei siekti lankstaus darbo grafiko.
R.Mickevičienė sako, kad, jai pradėjus dalyvauti projekte „Horizon 2020. Baltic Gender“, atsivėrė akys: reikia pačioms įvardyti, kur pritrūksta lygybės ir pateikti sprendimą, nes niekas už moteris to nepadarys.
„Mes investuojame į merginų studijas, jos įrodo, kad gali pasiekti puikių rezultatų tiksliuosiuose ir gamtos moksluose bei inžinerijoje, o valstybinė sistema leidžia sau šias specialistes prarasti. Investicijos į jų rengimą negrįžta, nes vėliau, sukūrusios šeimas, jos nueina dirbti žemesnės kvalifikacijos darbų todėl, kad nesudaromos sąlygos atnaujinti per motinystės laikotarpį prarastų įgūdžių ir nepadedama sugrįžti į jų išsilavinimą atitinkančias darbo vietas“, – sako R.Mickevičienė, įgijusi laivų mašinų bei mechanizmų specialybę.
Jos siūlymas logiškas ir racionalus: jeigu valstybė tiek daug investavo į tiksliųjų mokslų specialistės rengimą, planuojantieji Lietuvos ateitį privalo pridėti dar šiek tiek daugiau – skirti pinigų moterų specialisčių tolesnei kvalifikacijai, kad jos neatsiliktų išėjusios auginti vaikų ir neiškristų iš labai greitai besivystančios mokslo srities.
Nors Lietuvos inžinerinėje pramonėje atlyginimai 46 procentais didesni negu kituose sektoriuose, merginos, kurios mokyklose tiksliuosius dalykus mokėsi ne blogiau negu vaikinai, vengia inžinerinių studijų. Tai stebina, nes merginoms nebėra jokių tabu: jos dirba policijoje, tarnauja armijoje, tampa šaulėmis, lanko dziudo ir žaidžia futbolą.
„Siūlau kuriantiems įstatymus ir juos interpretuojantiems moterų specialisčių atžvilgiu taikyti pozityvią diskriminaciją, kuri pasireikštų realia pagalba, o ne gėlėmis ir abstrakčiomis kalbomis“, – sakė dr. Rima Mickevičienė.
Trūksta darbuotojų: vyrai vietų neužpildys
Kauno technologijos universitete Informatikos fakultete studijuoja tik 10 procentų merginų. Natūraliai kyla klausimas: kokie faktoriai stabdo merginas rinktis profesiją IKT (informacinių ir komunikacijos technologijų) sektoriuje? Šiuos iššūkius nagrinėja ir bando užkirsti kelią negatyvioms tendencijoms dr. Danguolė Rutkauskienė.
„Lietuvos darbo rinka kasmet patiria darbuotojų trūkumą IKT srityje ir vien vyrai šio trūkumo padengti nesugebės. Būtina merginas drąsinti ir motyvuoti rinktis IKT specialybes ir dėl aukšto darbo užmokesčio, ir dėl to, kad šiame sektoriuje darbuotojų trūksta, o šis trūkumas nuolatos auga.
Jeigu norime, jog Lietuva pritrauktų investicijas iš užsienio šalių, sukurtų daugiau darbo vietų ir neatsiliktų nuo pasaulio, technologijų sektoriuje, privalome skatinti merginas dalyvauti mokslinėje veikloje bei rinktis specialybes inžinerinių mokslų ir technologijų sektoriuje”, – kalbėjo specialistė.
D.Rutkauskienė koordinuoja Kauno technologijos universiteto dalyvavimą tarptautiniame projekte „EQUAL-IST“.
Projektas EQUAL-IST: nepalikime už borto merginų
Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto tyrėjai kartu su partneriais iš devynių Europos valstybių yra įsijungę į ilgalaikį Europos mokslo tyrimų programos „Horizontas 2020“ projektą EQUAL-IST.
Jame dalyvauja Venecijos Ca‘ Foscari universitetas, Miunsterio, Lichtenšteino, Turku universitetai, Kauno technologijų universitetas, Modenos ir Reggio Emilijos universitetas, Mino universitetas bei Nacionalinis Simono Kuznetco Kharkivo Ekonomikos universitetas iš Ukrainos.
Projektu siekiama pagreitinti struktūrinius pokyčius stiprinant lyčių lygybę informacinių sistemų ir technologinių tyrimų institucijose, kuris labiausiai išsiskiria lyčių nelygybe visuose lygmenyse.
“Moterys informacinių technologijų srityje uždirba devyniais procentais daugiau nei kitose ir rečiau netenka darbo. Lankstus darbo grafikas, galimybė dirbti iš namų taip pat skamba viliojančiai.
Projektu siekiama lyčių lygybę kaip būtiną principą taikyti žmogiškųjų išteklių praktikos ir valdymo procesuose, atliekant tyrimus ir juos pristatant, teikiant paslaugas studentams, derinant karjerą, darbą ir asmeninį gyvenimą. EQUAL-IST bando paveikti organizacines struktūras, diskursus ir elgsenas, kad lyčių lygybė būtų ne tik deklaruojama, bet ir taptų reali”, – teigia specialistė.
D.Rutkauskienė sako, kad merginos ir moterys nepakankamai aktyvios technologijų, matematikos, inžinerijos srityse (STEM). 2014 – 2016 metų UNESCO tyrimų duomenys rodo, kad tik apie 30 procentų merginų renkasi studijuoti šiuos mokslus.
Pasaulio šalių vidurkis atrodo dar liūdniau: ypač mažai merginų studijų kryptimi renkasi informacines ir komunikacines (3proc.), gamtos mokslų, statistikos ir matematikos (5 proc.), inžinerines, gamybos ir statybos (8proc.) studijas. Statistiniai duomenys atskleidžia, kad įsišakniję stereotipai tebedaro neigiamą įtaką merginų karjeros pasirinkimui bei motyvacijai tapti mokslininkėmis.
„Tokia situacija nėra vien moterų pasirinkimas: netolygias proporcijas formuoja visuomenės požiūris į „vyriškas“ ir „moteriškas“ specialybes“, – kalbėjo dr. D.Rutkauskienė.
Kad visuomenė suvoktų, jog jai naudinga merginoms ir moterims dera užtikrinti lygias teises siekti mokslininkių karjeros, Jungtinių tautų generalinė asamblėja priėmė rezoliuciją A/RES/70/212, kuria vasario 11 diena skelbiama tarptautine Moterų ir merginų moksle diena. Šia diena siekiama atkreipti dėmesį į lyčių diversifikaciją darbo rinkoje, ypač mokslo srityje, pritraukti daugiau talentingų tyrėjų ir išplėsti požiūrį, į tą patį dalyką, žiūrint iš skirtingų perspektyvų – moters ir vyro.
Ar smarkiai džiūgauti, ar pasitikrinti pažiūras
Šiame skyriuje surašytos linksmiausios konferencijos dalyvių replikos.
Vokiečio dr. Thomo Berghoferio, Vokietijos fizikų tinklo GENERA/DESY atstovo, žmona sykį jo paklausė: „Ar tu iš tikrųjų domiesi lyčių lygybe ir ja tiki?“
„Ką tu – aš tik juokauju!“ – plačiai jai nusišypsojo Thomas.
„Aš taip ir maniau!“ – atkirto žmona.
Pokalbis įvyko maždaug po 20 metų intensyvaus dr.Thomo Berghoferio darbo vyrų ir moterų lygiateisiškumo srityje, kuris turėjo praktinės reikšmės įteisinant vienodas sąlygas abiejų lyčių atstovams moksle ir kasdieniame gyvenime.
x
Profesorė dr. Claudine Hermann iš Prancūzijos, Europos moterų mokslininkių platformos (EPWS) atstovė, dalyvavusi Vilniaus konferencijoje, pakvietė moteris mokslininkes solidarizuotis, kurti savo srities tinklus ir įtraukti kuo daugiau kolegių į sprendžiamąją veiklą.
„Ką aš įtrauksiu, jeigu esu vienintelė fizikos profesorė Rygoje?“ – per pertrauką pajuokavo latvė Gita Revaldė.
„Čia beveik tas pats, kai pagaliau vienas iš Lietuvos universitetų per kelis dešimtmečius teikėsi išsirinkti rektorę moterį, o mūsų parlamentas ėmė įsivaizduoti, kad pasiekėme lyčių lygybės!“ – replikavo konferencijos dalyvė lietuvė.
Jos pavardės neminėsiu, kad parlamentarai koridoriuje nepakištų kojos.
Ar tebegalioja klausimas: „Kodėl neišplovei puodelių?“
Vilniaus universiteto teorinės fizikos ir astronomijos instituto profesorė dr. Dalia Šatkovskienė – pagrindinė konferencijos organizatorė, fizikos studijas pradėjo Vilniaus universitete ir jas tęsė SSRS laikais viename iš geriausių pasaulyje Maskvos M.Lomonosovo universitete. Specialistės mokslinis darbas – elementariųjų dalelių fizikos srityje Jungtiniame branduolinių tyrimų centre Dubnoje.
Paklausta, ar aspirantūroje juto kolegų vyrų diskriminaciją, pateikė pavyzdį apie sovietmečio mentalitetą:
„Kartu su kolega atlikinėjome eksperimentus greitintuvuose. Darbas vykdavo naktimis, smarkiai nuvargdavome. Sykį tas vaikinas manęs įsakmiu tonu klausia, kodėl nesuploviau puodelių, iš kurių gėrėme arbatą. Mano mokslinis vadovas reagavo akimirksniu: „Dalia tokia pati fizikė, kaip ir tu! Kodėl ji turėtų plauti tavo indus?“
Tikros diskriminacijos nepatyriau, kol netapau konkurente. Kai moterys tampa kolegų vyrų konkurentėmis, kiekviename mokslinio darbo etape privalo pasirodyti dešimt kartų geriau už juos, kad būtų pripažintos“, – konstatavo profesorė, įpratusi kautis už vietą po saule.
Jos kolegė habilituota daktarė Gražina Tautvaišienė priminė, kad 54 procentai pasaulio mokslininkių fizikių neturi nei vyrų, nei vaikų: fizika pasiglemžia visą jų laiką.
Dalia Šatkovskienė sako, kad mokslinė veikla yra detektyvo darbas: pinigų mažai, bet beprotiškai įdomu.
Ką privalo padaryti politikai
„Tinkamai sudaryta šalies vyriausybė reiškia tikrąją lyčių lygybę!“ – tai citata iš asocijuotos profesorės dr. Ivetos Reinholdės iš Latvijos pranešimo.
Taigi, padarykime išvadas: politikų išmanumą ir valstybės vystymosi sėkmę garantuoja tik tokie veiksmai, kurie nė vienos gyventojų dalies nepalieka už borto. Kad taip nutiktų, parlamentarai privalo paisyti ir moterų, ir vyrų poreikių bei neskubėti prisiimti įsipareigojimo spręsti už tą, kurio kailyje niekada nepasitaikė pabuvoti.
D.Šatkovskienė dėkoja konferencijos globėjai Seimo narei Aušrinei Armonaitei, pranešėjoms Seimo narei Irenai Šiaulienei ir Europos parlamento narei Laimai Andrikienei.
Vyrai palauks: nemažai jų daliai dar reikia pasistengti suvokti, apie ką iš tikrųjų kalbama – apie Jūsų žmonas ir dukteris!
