„Turėsime išmokti gyventi kitaip“; „Pasaulis nebebus toks pats“; „Įprastas gyvenimas nebegrįš“ – frazės kalte kalė mums į smegenis karantino pradžioje. Kasdien po daug kartų: tuk tuk tuk...
Sėdėjome užsidarę namuose, su netyčia sutiktu kaimynu kalbėjome per kelis metrus, barėme vaikus, kai šie bėgo pamatę draugą. Ir naiviai tikėjome, kad tokia mūsų auka ne tik apsaugos nuo plintančio viruso, bet ir bus prasminga. Neprireiks kasmetinės akcijos „Darom“, nes sėdėdami namuose nešiukšliname parkų; oras taps grynesnis, nes stoja fabrikų veikla; upės taps tyresnės, nes stojus pramonei, mažės teršalų...
Karantinas švelnėja, lendame drąsiau iš savo guolių, dairomės į pasaulį stebėdamiesi ir ieškodami, kas pasikeitė. O nepasikeitė niekas.
Butelius ir tuščius traškučių pakelius parko pakrūmėse pakeitė išmėtytos vienkartinės pirštinės ir nudėvėtos kaukės. „Darom“ ir toliau galėtų girtis ištrauktų padangų piramidėmis.
Klaipėdos senamiesčio gyventojai toliau gali piešti ant palangių. Karantinas ar ne karantinas krova uoste nestojo ir dulka kaip dulkėję. Gal dar labiau. Juk karantinas – patikrinimai nevyksta. Bendrovės, kaltinamos tarša, atsakymai gyventojams dar įžūlesni.
Kita – kartoną gaminanti įmonė dirbo tol, kol buvo priverstinai sustabdyta. Ne Covid-19, kaip per karantiną dažnai buvo Lietuvos fabrikams, o Klaipėdos miesto vandenvalos įrenginiams įsisukus taip, kad šie ėmė tratėti nuo teršalų.
Norėjome tikėti, kad per karantiną vartosime mažiau, sumažės atliekų, bet vėl radome perpildytus konteinerius. Planas atsisakyti plastiko maišelių pasirodė kaip utopija: kišome rankas į vienkartines pirštines, rinkomės plastike pakuotas prekes ir tikėjome, kad šios labiau apsaugotos nei atvirose dėžėse sudėtos ir nežinia kieno apčiaudėtos bulvės.
„Žmonės sustos, mažiau vartos, žemė padėkos“, – karantino pradžioje man naiviai kartojo bičiulis ekologas. „Zero waste“ (judėjimas, siekiantis, kad atliekų būtų tolygu nuliui) gyvenimą propagavęs fotografas greitai suprato, kad šiame pasaulyje per karantiną pakito tik vienas dalykas – suplonėjo piniginė, nes duoną jam pelnyti padėjo vestuvių ir krikštynų fotosesijos.
