LRT tyrimų skyrius išsiaiškino, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos deleguotas susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius, prieš dešimtmetį ėjęs aukštas pareigas Vilniaus savivaldybėje, už sėkmę renovacijos konkursuose iš bendrovės „Sodžiaus būsto“ galėjo reikalauti 10 procentų nuo laimėtų sumų. Už tuos pinigus esą buvo rekonstruotas J.Narkevičiaus namas Trakuose.
Skandalu virtusios istorijos herojus 15min sutiko atskleisti savo tapatybę – tai „Sodžiaus būsto“ buvęs savininkas Aleksandras Ribnikovas. Jis išsamiai papasakojo apie šią schemą.
„Kai J.Narkevičius buvo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, vienas pirmųjų sužinodavo, kam kokie pinigai skiriami darželiams, mokykloms renovuoti. <...> Todėl ir pasiūlė tokią schemą – dešimt procentų nuo laimėtų konkursų keliauja jo namo rekonstrukcijai“, – sakė A.Ribnikovas. Jis teigė ministro namo rekonstrukcijai išleidęs apie pusę milijono litų.
Ministras J.Narkevičius visa tai vadino šmeižtu. Jis taip pat LRT tikino nežinąs, kas yra „Sodžiaus būstas“ ir kas yra jo vadovas. Pats verslininkas į tokias ministro kalbas atsakė 15min atsiųsdamas nuotrauką iš krikštynų – J.Narkevičius yra verslininko dukros krikštatėvis.
Premjeras prieš kelias dienas Seime gyrėsi, kad ši Vyriausybė yra pati skaidriausia, nes jos nariams nėra iškeltos nė vienos korupcijos bylos. Jis klydo. Savo tyrimą dėl susisiekimo ministro istorijos atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Bet panašu, kad valdančiųjų lyderiai į tai net nesigilino, net nebandė aiškintis ar uždavinėti klausimų savo ministrui.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas Ramūnas Karbauskis pareiškė, kad netiki žurnalistų tyrimais ir pagrasino ištirti istoriją atskleidusią LRT. Premjeras Saulius Skvernelis pavadino tai pasakomis ir, užuot paraginęs apsaugoti pranešėją, nedviprasmiškai pareiškė, kad teisėsauga turi imtis žmogaus, kuris prisipažįsta, kad piktnaudžiavo. Tiek R.Karbauskis, tiek S.Skvernelis daug kartų kartojo, kad istoriją vertins tik tada, kai bus teisėsaugos išvados ar teismo sprendimas.
„Gyvename teisinėje valstybėje ir teisingumą vykdo tiktai teisėsaugos institucijos bei teismai“, – Seimo salėje kalbėjo S.Skvernelis.
Neabejoju, kad teisėsauga savo darbą atliks ir nuspręs, ar galima taikyti teisinę atsakomybę. Bet kaip yra su politine atsakomybe? Anksčiau dažna praktika buvo tokia: įtarimų ar teisėsaugos tyrimų sulaukę politikai, bandydami gelbėti savo ir savo partijos reputaciją, iš pareigų traukdavosi patys. Kartais iš politikos pasitraukdavo visam laikui, kartais bent laikinai, kol teisėsauga pateiks atsakymus.
Pavyzdžiui, 2016-aisiais socialdemokratų sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė iš pareigų pasitraukė po to, kai prisipažino prieš daug metų davusi apie 100 litų kyšį medikams.
„Atvirai pasakius, prieš penkis ar šešis metus aš ir vokelį esu nešusi, nes vienas artimų giminaičių kategoriškai atsisakė darytis operaciją, kol nebus su gydytoju į priekį atsiskaityta: mano pastangos įkalbėti nepadėjo“, – ši frazė ministrei kainavo postą. Visuomenei tai buvo nepriimtina, kilo skandalas.
Teisėsauga tuo metu taip ir nepradėjo jokio tyrimo. Tačiau nepaisant to, tuo metu niekas neprašė teisėsaugos išvadų ar teismo sprendimo, nebuvo dangstomasi teisinėmis procedūromis, tiesiog buvo paprašyta ministrės parašyti atsistatydinimo pareiškimą.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė tuomet sakė: „Tokios galimybės (likti ministrei poste) politiškai aš nematau.“
Tuometinis premjeras Algirdas Butkevičius taip pat kalbėjo apie politinę atsakomybę: „Manau, kad ji puikiai supranta ir kaip Seimo narė, ir kaip politikė, kad kiekvienas žmogus turi prisiimti atsakomybę už tam tikrus žingsnius.“
Kitas pavyzdys – praėjusios Vyriausybės socialdemokratų ūkio ministrė Birutė Vėsaitė 2013-aisiais buvo atleista iš pareigų paaiškėjus, kad bendrovės „Arvi“ užsakytu lėktuvu skrido į verslo forumą Kazachstano sostinėje Astanoje. Bendra skrydžio kaina pirmyn ir atgal siekė 8100 litų, arba 2700 litų vienam asmeniui.
Tuo metu tyrimą dėl ministrės elgesio buvo pradėjusi Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, bet ministrės atleidimas įvyko nelaukiant komisijos teisinių išdavų. Tuometinis premjeras A.Butkevičius sakė: „Laukimas, delsimas politiniu požiūriu ir kitais požiūriais nenaudingas. Mes, kaip partija, deklaruojame aukštus moralės ir etikos principus ir tų principų laikomės.“
Panašių pavyzdžių buvo ir daugiau. Nė vienas ministras iš posto nepasitraukė be diskusijų, dažniausiai pradžioje jie savo kaltę neigdavo, o premjerai savo ministrus gindavo, tačiau visuomenės reakcija priversdavo persigalvoti ir prisiimti politinę atsakomybę.
Bet dabar gyvename kitokioje realybėje. Vienas iš nedaugelio šios Vyriausybės pavyzdžių, kurį būtų galima įvardinti kaip politinės atsakomybės prisiėmimą, buvo žemės ūkio ministro Broniaus Markausko pasitraukimas 2018 metais. Po ilgos premjero gynybos B.Markauskas pats pasitraukė iš posto 15min paskelbus, kad ministro šeima dirbo svetimą žemę be savininkų leidimo bei už tai gavo Europos Sąjungos išmokas.
Tuomet premjeras S.Skvernelis sakė, kad nors teisinė atsakomybė ministrui nėra taikoma, teisėsaugos institucijos nepradėjo tyrimų ir ministrui nėra pareikšti kaltinimai, jam vis tiek galioja aukštesni reikalavimai: „Ministras šiuo atveju, jam keliami reikalavimai aukštesni ir negali būti jokios abejonės dėl ministro kaip politiko, ministerijos vadovo veiklos, taip ir pačios Vyriausybės veiklos.“
Taip, premjeras buvo visiškai teisus, ministrui tikrai galioja aukštesni reikalavimai. Tačiau dabar premjeras tai pamiršo, o R.Karbauskis šį sprendimą dėl buvusio žemės ūkio ministro vadina didele klaida.
„Tada buvo mūsų klaida, kad mes atsitraukėme, bijodami spaudimo, kuris buvo daromas, visuomenės nuomonė buvo formuojama. Sprendimas nebuvo teisingas. <…> Mes šnekėjomės frakcijoje, kad tokių neteisingų sprendimų mes daugiau nepriiminėsime“, – jau dabar buvusio ministro pasitraukimą komentavo R.Karbauskis.
Ir tikrai įdomiais laikais gyvename, jei politikas įsiklausymą į visuomenės nuomonę vadina klaida.
Beje, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija jau priėmė sprendimą, kad susisiekimo ministras J.Narkevičius nemokamai pietaudamas ir vakarieniaudamas už valstybės įmonių pinigus pažeidė įstatymą. Tai – teisinis sprendimas, bet valdantiesiems jis nerūpi.
Štai, ką kandidatuodami 2016-ųjų metų Seimo rinkimuose Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai žadėjo rinkėjams:
Savo veikloje laikysimės principo, jog vertybės, tokios kaip skaidri politika, yra svarbiau už bet kokius koalicinius susitarimus.
„Netoleruosime bet kokių politinės korupcijos apraiškų tiek savo partijoje, tiek ir partnerių partijose. Savo veikloje laikysimės principo, jog vertybės, tokios kaip skaidri politika, yra svarbiau už bet kokius koalicinius susitarimus“, – rašoma oficialioje partijos programoje.
Jie žadėjo elgtis kitaip nei prieš juos valdę politikai ir pademonstruoti naujus skaidrumo standartus. Ir negali ginčytis, jie tikrai elgiasi kitaip ir tikrai pademonstravo naujus skaidrumo standartus. Standartus be politinės atsakomybės, be rūpesčio reputacija, nesukant sau galvos dėl to, ką apie juos mano visuomenė.
