Druskininkų savivaldybei neabejotinai turėtų tekti metų išradingiausios savivaldybės apdovanojimas. Išradingiausios savivaldybės, kuri gali tai, ko negali kiti ir visuomet sugalvoja, kaip išsisukti ir išsukti kitus nuo padarytų įstatymo pažeidimų. Įvairiausios gudrybės naudojamos gelbėjant mero kiemą, tvorą, Vijūnėlės dvarą.
„Stebuklas“ Nr. 1: Vijūnėlės dvaro negali pasiekti buldozeriai
Skandalingasis Vijūnėlės dvaras Aukščiausiojo Teismo sprendimu turėjo būti nugriautas iki gruodžio 22 dienos. Vis dėlto tai nebuvo padaryta. Kodėl? Buldozeriai tiesiog negali pasiekti sklypo. Tikras kalėdinis „stebuklas“!
Namo savininko advokatas 15min teigė, kad aplink namą yra parko teritorija, todėl tam, kad buldozeriai galėtų privažiuoti prie sklypo, reikia gauti Druskininkų savivaldybės leidimą. Pastaroji, pasak teisininko, jau tris savaites tokio leidimo neišduoda, todėl teismo sprendimo nugriauti pastatą įvykdyti kol kas nepavyksta.
„Teismo sprendimas planuojamas vykdyti, bet užtruko gauti savivaldybės leidimą įvažiuoti į tą parko teritoriją sunkiajai technikai griovimo darbams atlikti“, – kalbėjo Vijūnėlės dvaro savininko advokatas Nedas Šilaika.
Kokia išeitis? Galbūt buldozerius teks plukdyti prie namo per greta esantį tvenkinį, ant kurio kranto ir stūkso minėtas dvaras.
Druskininkų savivaldybė, komentuodama situacija, teigė, kad teismo sprendimo vykdymo nevilkina, tiesiog nori įsitikinti, ar nebus padaryta žala aplinkai.
„Stebuklas“ Nr. 2: tvenkinys virto „hidrotechniniu įrenginiu“
Kitas neįtikėtinas „stebuklas“ galėjo nutikti tik Druskininkuose, ir tik Ričardo Malinausko kieme. Prie jo namo, greta jo kiemo yra užtverta valstybinė žemę, į kurią ilgus metus galėjo patekti tik kurorto meras.
Toje valstybinėje žemėje tyvuliuoja tvenkinys. Ilgus metus prie jo taip pat galėjo prieiti tik Druskininkų meras. Tačiau, kai institucijos pradėjo domėtis pažeidimu, it pamojus burtų lazdele, Druskininkų savivaldybei tvenkinys pavirto į „hidrotechninį įrenginį“ paviršinėms nuotekoms surinkti.
Visoms institucijoms Druskininkų savivaldybė pateikė paaiškinimus, kad vandens telkinys valstybinėje žemėje greta mero kiemo yra „hidrotechninis įrenginys“. Žinoma, tai greitai paneigė tiek ekspertai, tiek situaciją nagrinėjusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), tiek prokuratūra.
Kad „hidrotechninio įrenginio“ atsiradimas buvo tikras „stebuklas“ patvirtina ir savivaldybės žodžiai žiniasklaidai, jog jiems nėra žinoma, kas iškasė „įrenginį“.
„Savivaldybei nėra žinoma, kada ir kas atliko hidrotechninio įrenginio kasimo darbus, taip pat neturime duomenų, kaip susiformavo ar buvo suformuotas hidrotechninis įrenginys“, – žiniasklaidai anksčiau komentavo Druskininkų savivaldybė.
Tik archyvinės žemėlapių nuotraukos šioje situacijoje yra išdavikės ir rodo, kad „įrenginys“ uždaroje teritorijoje atsidaro kaip tik tuo metu, kai šalia buvo statomas R.Malinausko namas.
„Stebuklas“ Nr. 3: nuo nelaimių sauganti tvora
Tvora, aptverianti „hidrotechninį įrenginį“ ir valstybinę žemę greta mero kiemo, taip pat yra ypatinga. Tai ne šiaip paprasta tvora, tai, pasak Druskininkų savivaldybės, nuo nelaimių sauganti tvora.
Kai Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) ėmėsi tirti valstybinės žemės užėmimą greta R.Malinausko namo, patikrinime dalyvavę Druskininkų savivaldybės atstovai tarnybai nurodė, kad Vijūnėlės parke lankosi įvairaus amžiaus žmonės, taip pat nurodė, kad šiam atviram hidrotechniniam įrenginiui neturi galimybių paskirti gelbėtojo, todėl Druskininkų savivaldybei priklausanti tvora reikalinga užtikrinti visuomenės saugumui.
Tuo metu NŽT net patikėjo šiais Druskininkų savivaldybės paaiškinimais ir nutarė, kad valstybinę žemę aptverianti tvora ne pažeidžia, o gina visuomenės interesą. Tačiau vėliau, įpareigota prokurorų, tarnyba dar kartą atliko patikrinimą ir jau nustatė, kad valstybinė žemė yra užimta ir įpareigojo Druskininkų savivaldybę užtikrinti laisvą žmonių patekimą į valstybinę žemę.
Tačiau tvora taip ir nebuvo nugriauta. Druskininkų savivaldybė panaudojo gudrybe: tvoroje įrengė vartelius ir teigė, kad taip yra užtikrinamas laisvas žmonių praėjimas į valstybinę žemę, o varteliai nėra ir nebus rakinami. Bet varteliai įrengti tokioje vietoje, kad juos surasti ir prie jų prieiti yra sunku.
NŽT toks sprendimas tiko, tačiau jie nusprendė periodiškai lankytis teritorijoje ir tikrinti, ar varteliai iš tiesų nėra užrakinti. Vis dėlto dėl statinio valstybinėje žemėje (tvoros) teisėtumo tyrimą šiuo metu atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI). 15min žiniomis, tyrimas kol kas nėra baigtas.
„Stebuklas“ Nr. 4: upė pati priartėjo prie mero namo
Tikras gamtos stebuklas nutiko ir dar vienoje Druskininkų savivaldybės vietoje, Latežeryje, greta kito mero namo. Pasak paties R.Malinausko, upė negailestingai priartėjo prie jo sodybos.
Teismas įpareigojo nugriauti Druskininkų merą dalį sodybos, mat ši yra pastatyta pakrantės apsaugos juostoje ir yra arčiau nei 5 metrai nuo Ratnyčios upelio. Ten pagal įstatymus jokių statinių būti negali. Druskininkų meras šį teismo sprendimą apskundė Aukščiausiajam Teismui.
Meras, teisindamasis dėl galimų pažeidimų, žiniasklaidai teigė, kad kai vyko sodybos statybos, namas buvo statomas toliau nei 5 metrai nuo kranto. Bet pati upė ėmė ir įsiveržė į jo kiemą.
„Taip, šiandien pastatas yra mažiau nei penki metrai nuo vandens. Šiuo metu tai yra apie pusė metro“, – anksčiau žiniasklaidai sakė R.Malinauskas.
Vis dėlto, jo teigimu dėl to kalta erozija: „Galiu būti pirmas Lietuvos gyventojas, kuris dėl tam tikrų gamtinių procesų, erozijos padarinių, turėtų griauti savo teisėtą sodybą.“
„Stebuklas“ Nr. 5: nuo erozijos gelbėjantys akmenys
R.Malinauskas pasakojo, kad kovodamas su Ratnyčios upės krantų erozija Latežeryje jis prie savo sodybos supylė akmenis į upę.
Bet tokia mero kova nepatiko aplinkosaugininkams. Jie paskyrė jam baudą už pakeistą upelio vagą ir surašė privalomąjį nurodymą akmenis iš upės ištraukti. Šie aplinkosaugininkų sprendimai nagrinėjami teismų salėse, nes Druskininkų meras juos apskundė.
Pats R.Malinauskas jokios savo kaltės neįžvelgia, juk jis tik stiprino erozijos paveiktus upelio krantus.
Tačiau ir Latežeryje meras turėjo problemų ne tik dėl statybų pakrantės apsaugos juostoje, bet ir dėl tvoros. Jam jau teko nugriauti dalį tvoros, kuri pažeidė upelio 5 metrų pakrantės apsaugos juostos plotį. Tai merą anksčiau įpareigojo padaryti Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neskundžiamu sprendimu.
Spėjama, kad Ratnyčios upelio užvertimas akmenimis buvo dar viena gudrybė ir taip buvo siekta prailginti penkių metrų pakrantės apsaugos juostą, kad į ją tvora jau nebepatektų. Akmenys atsirado tik tose upės vietose, kur tvora ribojosi su upeliu. Matyt, tai tik dar vienas sutapimas ir dar vienas Druskininkų „stebuklas“.
Taigi sveikinu, mieloji Druskininkų savivaldybe, po šių pavyzdžių jūs tikrai nusipelnėte išradingiausios Lietuvos savivaldybės apdovanojimo.
Ką rodo toks savivaldybės ir jos vadovų išradingumas ir gebėjimas išsisukti iš kiekvienos situacijos? Galbūt tai, kad kai kurie asmenys mano, jog įstatymai parašyti ne jiems ir jiems neprivalu jų laikytis. Galbūt tai, kad Druskininkuose galioja atskiri nerašyti įstatymai. Vis dėlto, tokiems „stebuklams“ įgyvendinti neabejotinai reikia ne tik didelės fantazijos, bet ir dar didesnio cinizmo.
