Pastarųjų dienų premjero pasisakymai spindėjo nuo tiesmukų grasinimų kritiškai žiniasklaidai iki bandymo sumenkinti visuomenės teisę žinoti.
Visų pirma, premjeras akivaizdžiai ignoruoja jam nepalankius teisės aktus, išsisukinėja ir net kalba netiesą dėl sunaikinto Vyriausybės pasitarimo įrašo.
Tame pasitarime buvo svarstomas klausimas dėl Registrų centro duomenų atvėrimo žurnalistams. Ten premjeras, mūsų žiniomis, spalvingai pasisakė apie žurnalistus ir žodžio laisvę. Atsakinga institucija greitai pateikė išaiškinimą, kad žurnalistai turi teisę susipažinti su įrašu ir visuomenė turi teisę žinoti, bet Vyriausybė nepaisė tokios nuomonės ir įrašą sunaikino.
Sunaikinto įrašo istorija gali atrodyti menka. Bet iš tiesų tai labai svarbi detalė, kuri parodo premjero niekinamą požiūrį į demokratiją, žiniasklaidą ir visuomenę.
Opozicija pradėjo rinkti parašus dėl galimo premjero priesaikos sulaužymo. Premjeras vakar Seime normaliai neatsakė į opozicijos užduotus klausimus, nors jie buvo svarbūs. Klausimai buvo apie pasitarimo įrašo sunaikinimo aplinkybes.
Premjeras dangstėsi įstatymais, minėjo tik tuos teisės aktus, kurie jam yra palankūs. Ir net kalbant apie tuos teisės aktus, iš Seimo tribūnos nuskambėjo daug netikslios, neteisingos informacijos.
„Vyriausybės kanceliarijos reglamente nurodyta, kad Vyriausybės pasitarimų garso įrašai daromi tik dėl protokolų surašymo, niekam neteikiami, viešai nenaudojami ir nesaugomi“, – antradienį Seime kalbėjo S.Skvernelis.
Tai yra netiesa. Tokių nuostatų ir žodžių dokumente nėra. Priešingai, Vyriausybės kanceliarijos reglamente nurodoma, kad pasitarimų įrašai turi būti saugomi, o ne naikinami, kaip sako premjeras.
„Pasibaigus posėdžiams ir pasitarimams, jų skaitmeninius įrašus Dokumentų valdymo skyrius įdeda į numatytą duomenų saugyklos katalogą. <...> Kalendoriniam mėnesiui pasibaigus, per 5 darbo dienas Dokumentų valdymo skyrius įrašus perkelia į kompaktinius diskus ir saugo Vyriausybės kanceliarijos archyve“, – nurodoma dokumente.
Dar per pastarąsias dienas premjeras savo feisbuke tiesiogiai pagrasino žiniasklaidai atimti iš jos viešinimo pinigus. Premjeras dabar elgiasi būtent taip, kaip veikia jo kritikuojamos verslo įtakos grupės, kurioms nepatinka mūsų tekstai – tiesiog nukerta reklamą ir taip baudžia mus už mūsų darbą. Na, tai yra jų teisė. Bet tai taip pat yra ir akivaizdi spaudimo priemonė.
Bet galiu patikinti premjerą ir visus kitus, kad mes nenustosime apie jį rašyti ir sakyti: #PremjereDuokĮrašą. Net jei jis atims iš manęs visus pinigus, tiesa yra svarbiau, o pirkdami viešinimo paslaugas politikai neturėtų galvoti, jog perka ir tylą.
Premjeras užsiminė, kad iš žiniasklaidos atėmus viešinimo pinigus, svarbūs Vyriausybei klausimai gali būti viešinami per visuomeninį transliuotoją. O čia, mano supratimu, yra skandalinga frazė, kuri rodo arba situacijos nesupratimą, arba sistemingą planą. Premjere, visuomeninis transliuotojas skirtas tam, kad viešintų tai, kas svarbu visuomenei, o ne valdžiai.
LRT nėra valstybinė televizija, kaip galvoja kai kurie politikai, LRT priklauso visuomenei, tai yra mūsų visų transliuotojas. Bet šiuo metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) politikai Seime visais būdais bando politizuoti šią žiniasklaidos priemonę. Politikai nori susistatyti savo žmones LRT valdymo struktūroje ir tokius siūlymus stumia buldozeriu net neišklausydami žiniasklaidos atstovų. Privalomas Vyriausybei svarbių klausimų viešinimas paverstų LRT valdžios ruporu. Panašiai nutiko Vengrijoje arba Lenkijoje.
Grįžtant prie Registrų centro temos. Premjeras gyrėsi, kad žurnalistams jau atvėrė duomenis ir problema jau yra išspręsta. Tokiam sprendimui antradienį pateikimo stadijoje pritarė ir Seimas. Tačiau premjero žodžiai nėra teisingi.
Realybėje nutiko taip, kad nepaisant visų pagyrų dėl atvertų duomenų, didžioji dalis jų lieka po užraktu ir yra nepasiekiami. Vėl mums žadama, kad bus dar kartą keičiami teisės aktai. Kuo tai baigsis, matysime. Bet kol kas duomenų atvėrimas primena savotišką butaforiją.
Tačiau svarbiausia yra tai, kad premjeras ignoruoja pamatinį dalyką – visuomenės teisę žinoti. Visuomenė turi teisę reikalauti atsakomybės iš savo rinktų politikų. Visuomenė turi teisę žinoti, kaip jos išlaikoma Vyriausybė priima sprendimus. Premjeras vakar teigė, kad ši visuomenės teisė nėra absoliuti, taip ją sumenkindamas. O kartu sumenkindamas ir pagrindines demokratijos taisykles.
Mūsų premjeras akivaizdžiai demonstruoja galios poziciją. Rodo, kad jis yra aukščiau visuomenės ir kad tik jis gali spręsti, ką visuomenė gali žinoti, o ko ne.
Premjere, visuomenės teisė žinoti, kaip jos išrinkta Vyriausybė priima neslaptus sprendimus, yra ir turėtų būti absoliuti.
Savaitgalį teko lankytis tarptautinėje tiriančių žurnalistų konferencijoje, kurioje buvo ir kolega iš Vengrijos. Kartais klausantis istorijų kyla šiurpas, kaip panašiai ten prasidėjo demokratijos mirtis.
Mūsų premjeras akivaizdžiai demonstruoja galios poziciją. Rodo, kad jis yra aukščiau visuomenės ir kad tik jis gali spręsti, ką visuomenė gali žinoti, o ko ne. Taip yra mindoma demokratija ir tokios tendencijos kelia nerimą.