Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, „valstietis“ Kęstutis Mažeika gana atvirai tai vadina vilkinimu.
„Man keista, kad Seimo nariai, kurie paprašė ekspertizės, žinojo tokius dalykus, ir taip išeina, kad yra vilkinimas proceso ir trukdymas. Nes kenčia miško darbuotojai, kurie yra nežinomybėje, kuri naudos neduoda niekam – kenčia darbo rezultatai, krenta motyvacija“, – tvirtino parlamentaras.
Aplinkos ministerija siūlo vietoj 42-ių regionuose veikiančių miškų urėdijų, Generalinės miškų urėdijos bei Valstybinio miškotvarkos instituto sukurti vieną įmonę su 25-iais padaliniais regionuose. Teigiama, kad reformos metu bus atleista iki 400 žmonių, tačiau ne paprastų miškininkų ar girininkų, o vadovų urėdų, buhalterių, kitų administracijos darbuotojų.
Dar kovo 16 dieną Seime buvo padarytas pirmas žingsnis Aplinkos ministerijos siūlomos reformos link. Pavyko įstatymo projekto pateikimas. Tačiau nuo tada apie reformą svarbių naujienų nebegirdėti, nors pagal planą dar balandžio viduryje įstatymas turėjo grįžti į Seimo plenarinį posėdį svarstymui. Kodėl taip įvyko?
Reforma dingo, nes Aplinkos apsaugos komitetas negali pabaigti jos svarstyti. Pagal tvarką, jei bent penktadalis Seimo narių paprašo įstatymo projekto ekspertinio vertinimo, jis turi būti atliktas. Taigi, dalis Seimo narių tokio vertinimo panorėjo.
Didžiausias kuriozas yra tas, kad ekspertiniam vertinimui atlikti Seimas skyrė vos 100 eurų. Už tokią sumą atlikti ekspertizės neatsirado nė vieno norinčio. O kol ekspertizės nėra, tol tolimesni svarstymai yra negalimi. Štai toks uždaras ratas gali suktis dar labai ilgai. Sėkmės jums, mielieji Seimo nariai, randant, kas jums atliks ekspertinį vertinimą už 100 eurų. Norinčių dirbti už tokią sumą gali neatsirasti ir iki pat kadencijos pabaigos.
Ekspertizės prašantys parlamentai pateikė nemažai nelengvų klausimų: koks valstybinių miškų valdymo modelis taikomas kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, ar Lietuvoje siūlomas centralizavimas sumažins korupciją ir didins skaidrumą, o medienos pramonei bus sudarytos palankesnės sąlygos apsirūpinti žaliava, kiek miškų ūkio pertvarka pareikalaus išlaidų iš biudžeto, kokia bus jos įtaka darbo vietų kūrimui ir išlaikymui, koks reformos kaštų ir naudos santykis bei ekonominis pagrįstumas.
Rimtai? Ir visa tai jūs tikitės gauti už 100 eurų? Situacija, vykstanti Seime, panašėja į absurdo komediją.
Beje, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis anksčiau yra sakęs, kad 100 eurų vertinimui turėtų užtekti. „Duodame tiek, kiek reikia – nuo 1 iki 100 eurų. Ekspertai turi perskaityti keletą lapų teksto, ir tas darbas nereikalauja tyrimų, kokių nors analizių (...)“, – BNS sakė V.Pranckietis.
Pasak K.Mažeikos, Seimas tiesiog neturi daugiau pinigų, kuriuos galėtų skirti ekspertizei.
Urėdijų reforma kelia didžiulį pasipriešinimą. Visų pirma, jai priešinasi korupcijos liūne neretai besimaudantys urėdai, kurių nemaža dalis savo pareigose dirba jau kelis dešimtmečius ir kurie dėl reformos netektų darbo. Tačiau sujudo ir visa miškininkų bendruomenė bei patys Seimo nariai.
Reforma Seime vertinama nevienareikšmiškai, nevieninga šiuo klausimu yra net ir pačių „valstiečių“ frakcija, kurios dalis nepritaria partijos deleguoto ministro ir premjero siūlomai pertvarkai. Taigi, skiriant ekspertizei juokingą sumą ir žinant, kad be vertinimo sustos visi procesai, galima sėkmingai kaišioti pagalius į ratus įstatymo priėmimui. Ir ne tik urėdijų reformos priėmimui, tokia schema gali suveikti vilkinant bet kurį kitą įstatymą.
Šią savaitę skelbta, kad Vyriausybė ketina prašyti Konstitucinio Teismo įvertinti, ar Konstitucijai neprieštarauja dabar galiojančio įstatymo nuostata, įteisinanti 42 miškų urėdijas. Aplinkos viceministras Martynas Norbutas teigė, kad nė į vieną įstatymą nėra įrašoma, kiek Lietuvoje turėtų būti mokyklų, kiek turėtų būti kultūros centrų ar ligoninių. Todėl toks įstatymas greičiausiai prieštarauja Konstitucijai.
Ir greičiausiai viceministras yra teisus. Tačiau panašu, kad toks Vyriausybės žingsnis reiškia, kad ji pati jau nebelabai tiki, jog pavyks greitai pakeisti Miškų įstatymą ir įgyvendinti reformą Seime. Todėl akivaizdu, kad Konstitucinis Teismas galėtų tapti planu B.
Jeigu būtų įgyvendintas planas A, t.y. būtų priimta ministerijos siūloma urėdijų pertvarka, įstatymo straipsnis būtų pakeistas, jame nebeliktų įtvirtinto 42-ių urėdijų skaičiaus, liktų viena įmonė. Taigi ir jo svarstyti Konstituciniam Teismui nebebūtų prasmės.
„Laukime visų išsvajotos ekspertizės“, – situaciją apibendrino K.Mažeika. Laukime, belieka tikėtis, kad vietoj dviejų po penkiasdešimt eurų, Seimo piniginėje atsiras suma, už kurią bent vienas ekspertas sutiks atlikti vertinimą, pabaigti Seimo kančias ir atverti duris į tolimesnį urėdijų reformos svarstymą.