Gerbiamas profesorius yra parašęs daugybę mokslinių darbų ir publikacijų (kažkas paskaičiavo, kad siekdamas tokių įspūdingų akademinių rodiklių gerb. Čaplinskas turėjo parašyti po mokslinį darbą kas 21 dieną nuo savo mokslinės karjeros pradžios), kažkas net sako, kad jo indėlis į ŽIV plitimo stabdymą Lietuvoje yra nepamatuojamas!
Netgi jo žmona darbuojasi Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centre! Na ir patys pagalvokite – juk jis dirbti su AIDS problemomis Lietuvoje pradėjo dar tuomet, kai didžioji pasaulio dalis galvojo, kad tai Dievo rykštė pasileidėliams ir narkomanams... Bet čia fanfarų lydima odė Sauliui Čelpinskui ir turėtų nutilti.
Pasirodo, kad jo nuomonė visai nepasikeitusi nuo tų laikų, kai kažkas mėgindavo gydyti homoseksualius asmenis nuo jų seksualinės orientacijos, kai ŽIV buvo mirties nuosprendis, o šiuo virusu užsikrėtę žmonės nurašomi į padugnes ir stumdomi kaip raupsuotieji. Tai kas, kad Čaplinskas parašė daug straipsnių?
Šiais laikais tai nėra indėlio į mokslą rodiklis, o tiesiog kažkas, ką privalo padaryti kiekvienas siekiantis karjeros akademinėje erdvėje. Ir vadovavimas tokiai įstaigai kaip Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras 29 metus nėra puikaus darbo rodiklis. Tai tiesiog parodo, kad iš mūsų šalies biudžeto išlaikomose įstaigose neegzistuoja jokia valdančias pareigas einančių asmenų rotacija.
Jei p. Čaplinskas būtų dirbęs efektyviai, tai ŽIV infekuotų ir AIDS sergančių žmonių skaičiai Lietuvoje mažėtų, o tie infekuoti šiuo virusu nemėgintų nusižudyti.
Tačiau, suprantat, tam reikia nemoralizuot ir neužsiiminėt verbaline diarėja (šioje disciplinoje, kiek girdėjau iš kitų su S.Čaplinsku dirbančių žmonių, jis taip pat turi habilituoto daktaro laipsnį), o rūpintis prevencija, švietimu, lengvai prieinamomis gydymo ir ankstyvos diagnostikos sąlygomis.
Tuo tarpu pats S.Čaplinskas mano filmavimo grupei yra pasakęs, kad prie gėjų klubų reikia dalinti vaistus nuo ŽIV, nes jie gi ten vis tiek santykiaus ir užkrės vienas kitą. Čia, gali būti, tokia jo ciniško sarkazmo forma. Kaip ir pokštas apie tai, kad jei nustotume rūpintis narkomanais, tai jie visi patys išmirtų ir nebeplatintų narkotikų.
Bravo, PROFESORIAU! Jus gaunate Nobelį už pažangiausias idėjas eugenikos mokslų srityje ir tampate metų žmogumi Trečiajame Reiche!
Jei pražiopsojote istoriją apie vakarykštį Sauliaus Čaplinsko amplua, jį galite rasti čia. O reziumuojant, tai viskas buvo taip:
Mūsų kūrybinė grupė šiuo metu rengia visą seriją dokumentinių istorijų apie įvairias socialines temas ir problemas. Dvi mūsų autorės balandžio penktą dieną turėjo kalbinti Sveikatos apsaugos viceministrą Algirdą Šešelgį. Vienas pokalbis turėjo būti apie tai, kaip galime padėti nuo narkotikų perdozuojantiems asmenims, o kitas apie tai, kaip jaučiasi ŽIV infekuoti žmonės Lietuvoje, ir kaip jiems padėdama.
Viceministras, žinoma, neturi jokios patirties ir žalio supratimo apie sveikatos apsaugą ar gyvybės mokslus (hm.... Sveikatos apsaugos viceministras), todėl pasikvietė į interviu ekspertą-patarėją prof.dr. Saulių Čaplinską. Pastarasis per pirmąjį interviu (tiksliau prieš ir po interviu su viceministru) samprotavo apie klubuose santykiaujančius gėjus, tai kaip galėtų išmirti narkomanai.
Viceministras klausė tokių lunatiko paistalų ir linkčiojo galvą. Per pirmąjį interviu. Per antrąjį interviu vėl klausėsi Sauliaus pasisakymų apie „pederastus“, orgazmą ir linkčiojo galva. Vėliau dar ir pasakė kolegoms „taip, taip, va paklausykite profesoriaus“. Kitą dieną, kai žiniasklaida pradėjo apie tai kalbėti ir viceministras pareiškė, kad labai supyko ant Sauliaus, todėl griežtai su juo pasikalbėjo.
Beje, ar žinojote, kad yra toks Vilniaus priklausomybės ligų centras, kuriame dirba antgamtiškai savo misija tikintys jauni žmonės. Nei kiek neperdedu. Jie tiek tiki pagalba silpnesniems ir sergantiems, kad kiekvieną dieną su mobiliąja pagalbos klinika (tokiu mikroautobusiuku) važiuoja į stoties rajoną ir Kirtimų taborą, kur dalina švarius švirkštus, prezervatyvus ir mėgina įkalbėti priklausomus nuo narkotikų žmonės ateiti gydytis.
O būtent švarūs švirkštai ir prezervatyvai neleidžia plisti įvairiems virusams ir kitokiems patogenams. Šitie entuziastai dar ir emocine pagalba užsiima, išklauso kas slegia tuos žmonės, kurie ateina prie autobusiuko. Ir štai šios pastraipos kulminacija – tokį socialinį darbą dirbantys darbuotojai per mėnesį gauna apie 400 eurų algos!! Čia gi pusė aipedo, arba lėktuvo bilietas į vieną pusę.
Tuo tarpu žmogus, kuris turėtų rūpintis pagalbos infrastruktūros vystymu tokioms rizikos grupėms galvoja, kad jos turėtų pačios išmirti ir už tai gauna kelis tūkstančius eurų per mėnesį algos.
Kurdami šitą pasakojimą apie ŽIV, sužinojome, kad netgi yra buvę atvejų, kai šeimos gydytoja išgirdusi apie tai, kad jos kabinete su žaisliukais žaidė ŽIV infektuotas vaikas užsidėjo geltonas gumines pirštines ir viską sterilizavo.
Nežinau. Gal kažkas ne taip mūsų sveikatos apsaugos sistemoj? Gal reikėtų visiems draugiškai paprašyti, kad Saulius Čaplinskas susidėtų portfeliuką ir išeitų į saulėlydį? Ta proga sukūrėme peticijos formą skirtą Sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai, su prašymu nušalinti Saulių Čaplinską nuo jo einamų pareigų.
Patikėkite – tai bus dieviška dovana ne tik visiems, kurie be jokios emocinės pagalbos kamuojasi su ŽIV, ir ne tik tiems, kurie nori pasveikti nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms, bet ir Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro darbuotojams (bei jų entuziazmo likučiams). Žinoma, jei ponia Čaplinskienė, likusi savo pareigose nepradės kokios nors raganų medžioklės ir psichologinio teroro.
