Politinis trileris netruko užkariauti žiūrovų simpatijas visame pasaulyje. Dar greičiau, visai netikėtai, beveik to paties realpolitic dvasia, namelis subyrėjo. Praėjusią savaitę, viešumon iškilus seksualinio priekabiavimo kaltinimams pagrindiniam veikėjui Kevinui Spacey, serialo kūrėjai „Netflix“ suskubo pranešti – stabdo bendradarbiavimą su žinomu aktoriumi. Netrukus patikslino, kultinio serialo kūrimas nutraukiamas.
Lietuvoje šis serialas taip pat subūrė nemenkas gerbėjų gretas, tad žinutė nuskambėjo gan plačiai. Tarpstant vietinių herojų ir antiherojų medžioklei, nestebina, kad ji nebuvo palydėta gilesnių komentarų.
Talentingiausiu savo kartos aktoriumi vadintas K.Spacey iškilo įsidėmėtinais personažais. Priešingai ryškėjantiems kaltinimams, tokiuose filmuose, kaip „Amerikos grožybės“, „K-PAX“ ar „Uosto naujienos“, jis sukūrė ramaus, nuolankaus, net šiek tiek rutiniškai naivaus, bet tikrai ne plėšrūno ar užgauliotojo reputaciją.
Net ir vaidindamas užkietėjusius nusikaltėlius „Paprastuose įtariamuosiuose“, „Septyni“ ar net kuoktelėjusio ciniko-keistuolio vaidmenyse „Kaip atsikratyti boso“ I, II, savo herojus jis sugebėjo pripildyti ramybės. Nekeista, kad, jau pirmuosiuose Namelio epizoduose išvydus K.Spacey kaip ciniką ir manipuliatorių, dažną žiūrovą ištiko šiokia tokia įprastų lūkesčių ir regimo vaizdo painiava. Tiesa, vaidmens įtikinamumas tik dar labiau sustiprėjo.
Galbūt tokia interpretacija pernelyg paveikta pagarbos aktoriaus talentui ar atsainaus holivudinio bulvaro ignoravimo nesigilinant į asmeninio aktoriaus gyvenimo užkulisius. Ir nors kaltinimai dar nėra kaltės įrodymas, vis tik išryškėjo kitokia jo tapatybė, paliekanti nevienareikšmiškas pasekmes tiek aplinkiniams, tiek žiūrovams.
Ir, priešingai nei „Netflix“, iškilo su labai agresyvia, gal net grobuoniška – prikaustyti ir užvaldyti žiūrovą strategija. Tačiau kritiniu momentu (jei jį taip galima pavadinti) išryškina savo vertybinę laikyseną.
Kortų namelis, statytas net kelerius metus, sugriuvo kone per naktį. Kuo gi įdomi ir aktuali ši istorija platesniam skaitytojų ratui, o ne tik aistringiems serialo gerbėjams?
Visų pirma, puikiu pavyzdžiu, kad šiame pasaulyje dar yra vietos vertybinei laikysenai. Kurdami puikų politinių machinacijų, cinizmo ir net amoralumo pamokų kupiną serialą, „Netflix“ vis tik aiškiai parodo: viena yra kinematografinė tikrovė, ir visai kas kita – realus gyvenimas. Tai, kas galima pagavios vaizduotės kūriniui, jie nelinkę pateisinti tikrovėje.
Apskritai, laikais, kai pragmatizmas ir pasidavimas deterministinėms pelno projekcijoms įaugo kaip neišvengiama kasdienių santykių tikrovė, kai nejautrumas kitam persmelkė socialinio audinio siūles, kai vaizduotės resursai daug dažniau ir smarkiau pajungiami takiojo blogio pa(si)teisinimui, ši istorija patarnauja it užuovėja kiekvienam idealų pasiilgusiam pakeleiviui.
Dainius Genys yra Vytauto Didžiojo universiteto sociologas.
TAIP PAT SKAITYKITE: Po Kevino Spacey skandalo keičiamas „Kortų namelio“ scenarijus: jo personažo laukia liūdnas likimas
