Kaip neretai būdinga vyrams, jausmingumo akimirkas greitai pakeitė nuveiktų darbų apžvalga. Ir štai čia, vienas ėmėsi lyderystės noriai dėstydamas savus pasiekimus. Nemažai pakeistų darbų, kol galiausiai pasiektas norimas – vadovo – statusas. O tada jau ir galia, ir nauja mašina, ir šviežiai nulietas didelis namas (žinoma, atokiame, kraštiniame sklype) ir netgi ąžuoliukas pasodintas! Beveik lietuviška svajonė, ne kitaip!
Sėkmės spindesys toks stiprus, kad būtent į turtinguosius žvalgomasi kaip į visuomenės gelbėtojus.
Antrasis, užkluptas pirmojo šlovės, neturėjo progos atverti savo gyvenimo spalvų. Visai ne dėl to, kad nebūtų nuotykingų siužetų. Užbombarduotas klausimais apie atlyginimo dydį, gyvenamojo būsto plotą, mašinos naujumą ir karjeros vertikalę, pastarasis tiesiog neturėjo šansų išplėtoti asmeninio gyvenimo projekto intrigos. Akinanti bičiulio sėkmė, ypač kai ji pateikta kaip vienintelis įmanomas tikrai sėkmingo gyvenimo scenarijus, vertė šiek tiek sutrikti. Mat tokioje griežtoje akistatoje, net ir nesijaučiant lūzeriu, į savąjį gyvenimą beliko žiūrėti su tam tikru nepilnavertiškumu.
Sėkmės išaukštinimas tarpsta ne tik buitinėse scenose. Kultas pasiekęs ryškų proveržį įvairiose srityse. Ne tik universitetuose kuriamos sėkmės laboratorijos. Tiek įkvepiančių kalbų, tiek seminarų, tiek konferencijų. Gerai paieškojus gal net pavyktų atrasti darželinukams skirtus – tikrojo lyderio – pradmenis. Turint visa tai po ranka, kartais atrodo, kad tik specialiai nevykėliais siekiantys likti nesusipratėliai gali nepasinaudoti tarsi iš gausybės rago byrančiais pamokymais. Sėkmės spindesys toks stiprus, kad būtent į turtinguosius žvalgomasi kaip į visuomenės gelbėtojus.
Ir priešingai, kalbėti apie nesėkmę šiandien reiškia su ja tapatintis. Tik silpnesniems, it kokiems humanitarams, taip sakant, su lūzeriais nevengiantiems empatizuotis bedaliams, gali rūpėti už šio reiškinio slypinčios prasmės.
Nepralaužiamas sėkmės normatyvumas neleidžia platesnių sėkmės ir nesėkmės interpretacijų. Na, pavyzdžiui, meluoti, šmeižti, sukčiauti ir kitaip gudrauti, kad tik išlaikytum prestižą (kad ir kas tai bebūtų – pinigai, valdžia, ryšiai ar dar kas) jokia nesėkmė. Bet būti garbingu išlaikant orumą net ir pačioje sunkiausioje situacijoje, tačiau taip ir neužkalti pinigėlio ar nesiekti valdžios, jau yra kažkas esmiškai kito. Neturinčio tiesioginių sąsajų su sėkme.
Na nebent prieš kokius nors rinkimus per TV galima virkauti – ir sėkmingiems pasitaiko nesėkmių. Bet įprasto diskurso rėmų tai nelaužo. Net jei pasitaiko nesėkmė, paprastai ji paverčiama sėkmės istorijos dalimi. Nesėkmė kaip sėkmė. Tiesą pasakius, ne taip ir sunku vaikytis asmeninės sėkmės ignoruojant aplinkinius. Visai kas kita būti sėkmingam besirūpinant ir kitais.
Kodėl toks griežtas ir primityvus kontrastas, suskubs paklausti smalsesnis skaitytojas? Ieškant ryškesnių pasiteisinimų galima atsakyti – aplinka kalta. Antai nauji „Eurostat“ paskelbti duomenys liudija apie tragišką padėtį Lietuvoje: 30 proc. žmonių balansuoja ties skurdo riba. Turint omenyje skurdo kartelės žemumą, visai tikėtina, jog tikrovėje situacija yra dar liūdnesnė.
Kur tie sėkmės receptai ir šauniosios vadybos rezultatai?
Tarsi visų ligų gydymo panacėja pasitarnauja trys, ne kartą išbandyti ir puikiai pasiteisinę, receptai.
Pirma, imtis skaičių magijos prisidengiant skambiais lozungais – optimizuoti, didinti efektyvumą, siekti darnios plėtros. Vienas populiaresnių vadybinių triukų – paversti skurstančiųjų problemas statistiniais protokolais. Išblukinus tikrąsias dramatizmo spalvas, galima deklaruoti – sunkumų yra, bet juk viskas ne taip ir blogai. Kiek kitaip paveikslas išrodytų suvokiant, kad kas trečias tavo pažįstamas, kaimynas, bendradarbis, klasės draugas ar net tolimesnis šeimos narys susiduria su nemenkais finansiniais sunkumais.
Antra, imtis perskirstymo. Politiniai robinai hudai jau mirga siūlymais – atimti iš turinčių ir pagerinti varguolių padėtį! Kai nebėra kur trauktis, reikia kažką daryti. Užbombarduoti tautą pažadais, ketinimais ir kitais simuliakrais, tegu pamato plačias galimybes ir didį potencialą. Svarbu garsiai ir skambiai pasisakyti. Veikla (ne)seks vėliau. Negi imsies tokių trivialių dalykų kaip empatija, orumo atstatymas ar sisteminė pagalba. Pažado valiuta daug stipresnė tarp nustekentųjų.
Trečia, visada pravartu prisiminti šešėlinę ekonomiką. Kas suskaičiuos koreliaciją tarp kasmetinio skurstančiųjų gretų augimo ir kai kurių institucijų reakcijos greičio paskelbiant deklaraciją apie reikiamybę tai pažaboti?
Panašu, kad ištikusi sėkmė paslenka žmogiškumo vertinimo kreivę ir tuomet mažiau sėkmingi nebeatrodo tokie žmoniški.
Atlikti kokią nors studiją iš serijos koks tikrasis šešėlio dydis ar it pokštininkui eilinį zuikį iš kepurės ištraukti vieną kitą milijardą. Nepatogios tikrovės akistatoje grasinimai, kaip blogai elgiasi tie šešėliniai nenaudėliai ir kokios baudos laukia, prognozuojami taip pat lengvai kaip ir rudeniniai lietūs. Deja, niekam nekyla noras įrodyti, kad baltąja ekonomika verta pasitikėti. Siekti jos patrauklumo, stiprinti smulkųjį verslą, o čia veikiančias programas nukreipti link realaus individo gyvenimo pagerinimo. Panašūs iššūkiai, kažkodėl, netampa didžiojo sėkmės diskurso savastimi.
Ar nėra taip, kad panašiai kaip puošnus rūbas turi mažiau puošnų pamušalą, taip ir sėkmės apologetika talpina socialinį nejautrumą tiems, kuriems mažiau pasisekė? Ar ne dėl to kontrastas tarp sėkminguolių šypsnių iš blizgių viršelių ir kas trečio žmogaus vargo nekelia didesnės įtampos?
Šiandien jau galime rasti, deja, kol kas ne Lietuvoje, įvairių tyrimų apie ekonominiu išskaičiavimu paremtos sėkmės pasekmes kasdieniams mūsų tarpusavio santykiams. Asmeninės naudos vaikymasis neišvengiamai pateikia savo kainą moralinio jautrumo sąskaitos pavidalu.
Panašu, kad ištikusi sėkmė paslenka žmogiškumo vertinimo kreivę ir tuomet mažiau sėkmingi nebeatrodo tokie žmoniški. Net ir jų gyvenimo nuotykiai, jei tai nesisieja su pinigais, galia ar prestižu, tiesą pasakius, mažai kam įdomūs. Keista, kad spindinčiame sėkmės naratyve dar nenuskambėjo ištartis – skurstančiųjų problemos jų pačių kaltė.
Dainius Genys yra Vytauto Didžiojo universiteto sociologas.
TAIP PAT SKAITYKITE: Dainius Genys: Didis nuotykių ieškotojas
