Tokios kelionės, o ypač grįžimas į tekančią įprastą vagą, leidžia supurtyti už kasdienybės slypinčias rutinos ausis. Taigi, pilnas teiginys, kaip jau supratote, skamba taip – didelė palaima išvažiuoti iš Lietuvos, pasisemti įvairiausios patirties ir grįžti namo su galimybe patobulinti savo aplinką. Pretenzinga? Galbūt.
Profesinė komandiruotė į Jungtinių Amerikos Valstijų Džordžijos valstijos sostinę Atlantą tapo stimulu šiam komentarui. Tačiau nebūtina komandiruotis idant palyginimo principas suveiktų. Kalbu veikiau apie nuostatas, kokiais tikslais tarnauja palyginimas. Pavyzdžiui, ar bandoma pasigilinti, kaip ir kodėl yra svetur bei kaip tai skiriasi nuo namų aplinkos, ar apsiribojama sufokusuoti žvilgsnį į baseino vandens skaidrumą, ar artimųjų lankymą. Pastaruoju atveju nesunku išgirsti – „o brol, JAV/Anglijoje/Norvegijoje/ir kt., tai gyvenimas!“, kad ir ką tai reikštų.
Labai dažnai palyginamasis aspektas tarnauja tiek kaip išgelbėjimas, tiek kaip prakeiksmas. Ką turiu omenyje? Kuomet norima pasiguosti, kad nūnai ne viskas čia taip ir blogai, argumentą bandoma sustiprinti lyginantis su dar prastesniais pavyzdžiais. Bėda, jog šis principas veikia ir atvirkščiai, t.y. kuomet norima teigiančius argumentus susilpninti, remiamasi tuo pačiu lyginamuoju aspektu nurodant, kad kitur yra geriau.
Nuolatinė pamoka, kurią kaskart parsivežu iš JAV, yra gan paprasta: gyvendami Lietuvoje galime kurti ne mažiau prasmingus gyvenimus bei darbus nei JAV ar bet kur kitur.
Taigi, palyginimas visada tarnauja kaip paguodos altorius, tik skiriasi čia atnašaujamos aukos.
Ypač kuomet bandoma lyginti tokias skirtingo kalibro šalis kaip Lietuva ir JAV. Lietuvoje JAV vertinama dvejopai: arba kaip galimybių šalis, glaudžiai susijusi su Lietuvos valstybingumu, tapusi namais tūkstančiams tautiečių ir viliojanti savo žavesiu. Kitiems ji asocijuojasi su makdonaldizacija, paikais amerikonais, jų geografiniu neraštingumu, perteklinės galios demonstravimu ir arogancija.
Suvokimas, jog pasaulis be galo įvairus, savaime dar nieko nereiškia. Svarbu, su kokiomis nuostatomis vertiname šią įvairovę. Verta apsispręsti dėl lyginimo tikslo ir kaip pasaulio įvairovę pakinkyti savo labui. Pavyzdžiui, ko galime pasimokyti.
Antai, gana liūdna žiūrėti į dažną biurokratą, įsivaizduojantį esant pasaulio centrą ir tikintį savo galia ir viršenybe eilinio žmogelio atžvilgiu. Lankymasis kitose šalyse bei susidūrimas su ten veikiančiomis sistemomis kaip niekas kitas apšviečia tokių nuostatų provincialumą. Tačiau kitas pavojus yra gyvenimą svetur automatiškai priimti kaip savaime suprantamą pranašumą. Tarsi ta siekiama ir gerbtina gerovė neturi savų niuansų ar savų bėdų.
Kaskart įsitikinu, jog tam tikri lietuviško gyvenimo būdai, veikla ar aplinkos, kuriose kažkas kuriama, gali lygiavertiškai konkuruoti, o gal ir pranokti svetur egzistuojančias analogijas. Kartais, užuot mėginus apsibrėžti save atnašaujant privalumų ir trūkumų aukas palyginimų altoriui, verta atpažinti autentiškas savastis ir deramai tai vertinti.
Taip, mes daug galime pasimokyti iš kitų, tačiau ir kiti gali mokytis iš mūsų. Na, pavyzdžiui, mums ženkliai reikia gerinti institucijų veikimą, viešųjų reikalų administravimą ir čia JAV patirtis ženkliai pasitarnautų. Tačiau gana neblogai galime pasirodyti tokiomis savybėmis kaip kruopštumas, atkaklumas ar gebėjimas prisitaikyti skirtingose tikrovėse. Potencialas yra didžiulis.
Nuolatinė pamoka, kurią kaskart parsivežu iš JAV, yra gan paprasta: gyvendami Lietuvoje galime kurti ne mažiau prasmingus gyvenimus bei darbus nei JAV ar bet kur kitur.
Lygindamiesi su ta pačia JAV, visai gali būti pamatysime, kad Lietuvoje jau esti mažiau suvaržymų siekiant tapti tuo, kuo nori tapti. Tačiau didžiuliai suvaržymai glūdi žmonių sąmonėje, vaizduotėje, pasitikėjime, drąsoje, siekime keisti ir keistis patiems.
Pernelyg didelis polinkis tikėti, kad kitur vyksta prasmingesnių gyvenimų kūrimas, sėja neviltį ir žeidžia individualaus gyvenimo turinį. Veliantis į lyginamuosius pavyzdžius verta atkreipti dėmesį ne tiek į skirtingus rezultatus, kiek į tų rezultatų priežastis, t.y., kodėl kitur yra kitaip ir ką aš galėčiau pakeisti čia? Kažkur galbūt sėkmingesni yra ne todėl, kad gyvena kitur, bet todėl, kad kažką daro kitaip.
Dainius Genys yra VDU sociologas
TAIP PAT SKAITYKITE: Dainius Genys: Blėstanti draugystė
