Prasidėjo Lietuvos krepšinio lygos finalai, įsibėgjęs Lietuvos futbolo čempionatas, žais įvairių sporto šakų rinktinės, tad gal pravers.
Ruošdamas tekstą pirmiausia googlinau. Deja, „Google“ netapo rimtu pagalbininku – keletas amerikietiškų trumpų patarimų rinkinių su visa savo specifika, ir tiek.
Lietuvoje turime daugiau sporto renginių žiūrovams įprastų, kartais net „kietais“ laikomų įpročių, kuriuos didžioji dalis likusios auditorijos laiko niekingais ir net idiotiškais. Apie tai kalbėjausi su Kauno „Žalgirio“, Vilniaus „Žalgirio“, Vilniaus „Lietuvos ryto“ ir Klaipėdos „Neptūno“ rungtynių nuolatiniais žiūrovais – tiek priskiriančiais save ultroms, tiek paprastiems mėgėjams. Žemiau apibendrinsiu visų jų išsakytas mintis bei tai, ką pasiūlė „Google“.
Geriausia būtų, jei atributika pasipuoštumėte jau ryte. Nes taip išreikšta meilė komandai atneša sėkmę! Tikrai, tikrai! Taip elgiasi milijonai, o juk tiek daug žmonių negali klysti!
Jei norite, kad rungtynės suteiktų gerų emocijų...
... iš anksto pasiruoškite aistruolio marškinėlius, kuriais apsirengęs eisite į stadioną ar areną. Jei neturite mėgstamos komandos atributikos, bent jau pasiruoškite savo ekipos aprangos spalvas atitinkančius drabužius.
Geriausia būtų, jei atributika pasipuoštumėte jau ryte. Nes taip išreikšta meilė komandai atneša sėkmę! Tikrai, tikrai! Taip elgiasi milijonai, o juk tiek daug žmonių negali klysti!
... prieš rungtynes susitikite su kitais savo mėgstamos komandos gerbėjais. Pokalbiai neišvengiamai pasisuks apie artėjančias rungtynes ir taip suteiks papildomo adrenalino.
... į rungtynes atvykite likus bent pusvalandžiui iki jų pradžios. Taip būsite tikri, kad pateksite į areną laiku ir nepražiopsosite įvarčio ar pirmųjų taškų. Be to, ant jūsų nepyks kiti žiūrovai, kurių būtumėte priverstas prašyti praleisti į savo vietą.
Ar pastebėjote, kad pastaraisiais metais organizatoriai pamėgo visur nurodyti daug ankstesnį renginio laiką nei rungtynių pradžia? Taip daroma būtent dėl šioje pastraipoje minimų priežasčių – kad atvyktumėte laiku ir renginiui prasidėjus visi būtų savo vietose, o ne prie įėjimo į areną.
... jei prieš rungtynes giedama „Tautiška giesmė“, būtinai giedokite! Jei su jumis yra vaikai, žinokite, kad nėra geresnės vietos jiems išmokti himno žodžius nei sporto arena ir įkvepiantis suaugusiojo pavyzdys. Amerikietiškuose patarimuose aistruoliams visada minima pareiga skambant himnui nusiimti kepurę. Mums tai savaime suprantama, ar ne?
Jei su jumis yra vaikai, žinokite, kad nėra geresnės vietos jiems išmokti himno žodžius nei sporto arena ir įkvepiantis suaugusiojo pavyzdys.
... plokite tik visiškai pasibaigus „Tautiškai giesmei“. Tokio reikalavimo niekur nerasite parašyto, tačiau etiketo specialistas, į kurį kreipiausi komentaro, teigė, kad reikėtų išlaikyti rimtį iki pat himno pabaigos.
Jei jau atsistojame, nusiimame kepures, tai ir pradėti ploti reikėtų tik nuskambėjus paskutiniam žodžiui.
... o nė vienos iš žaidžiančių komandų nelaikote sau labai svarbia, vis tiek išsirinkite vieną ir sirkite už ją. Taip įdomiomis taps bet kokios sporto šakos bet kokio lygio rungtynės. Jei abejingai sėdėsite ir žiūrėsite, iš rungtynių išeisite ne gerai praleidę laiką ir pasisėmę gerų emocijų, o tiesiog prastūmę porą valandų.
... visos pagrindinės Lietuvos krepšinio ir futbolo komandos turi organizuotas aistruolių grupes, kurios stadionuose ir arenose kuria palaikymą. Rungtynių metu nesikuklinkite ir prisijunkite prie jų skanduočių. Taip bus smagiau ir jums, ir komandai.
Daugelis aistruolių grupių turi savo tinklalapius ir ten yra paskelbę dainų bei skanduočių tekstus. Kita vertus tokių paprastų dalykų, kaip „Visi Kauno „Žalgirio“ fanai“, „Hey, hey, žalia-balta, žalia-balta“ ar „Jeigu myli Vilniaus „Žalgirį“, suplok“, mokytis tikrai nereikia.
... nesidžiaukite varžovų komandos žaidėjo patirta trauma.
... paplokite, kai atsistoja arba iš aikštės išnešamas traumą patyręs savos komandos ar varžovų žaidėjas.
... paplokite, kai komandos laikosi garbingo žaidimo principų ir grąžina kamuolį varžovams po to, kai šie dėl traumą patyrusio priešininko sąmoningai nutraukė savo ataką.
Visi išvardinti dalykai yra paprasti ir daugeliui savaime suprantami. Vis dėlto yra ir keletas kitų, kurių nuolatiniai rungtynių lankytojai tiesiog nekenčia.
... pasibaigus rungtynėms paplokite savo mėgstamai komandai už pastangas net tuomet, kai laimėti nepavyksta. Tikri aistruoliai būna kartu su komanda ir po pergalių, ir po pralaimėjimų.
... po rungtynių dar galite nueiti prie komandos autobuso, pabendrauti ir nusifotografuoti su žaidėjais.
Visi išvardinti dalykai yra paprasti ir daugeliui savaime suprantami. Vis dėlto yra ir keletas kitų, kurių nuolatiniai rungtynių lankytojai tiesiog nekenčia.
Labai gali būti, kad ne tik mintyse, bet ir garsiai būsite iškeiktas, jeigu...
... į areną ar stadioną atsinešite dūdą. Dūdos yra visų nuolatinių sporto renginių lankytojų įvardijamos kaip blogis numeris vienas.
Štai jums visa istorija iš Vilniaus „Žalgirio“ aistruolio lūpų: „Lietuvio tautinis atributas – dūda. Jos Lietuvoje atsirado kur kas seniau nei pasaulio čempionatas PAR išreklamavo vuvuzelą. Pučiamos ar ranka minkomos dūdos tapo Lietuvos krepšinio simboliu. Deja, ir futbole jų yra pakankamai (nors čia mažėja, ačiū Dievui). Girdėjau, kad tos dūdos atsirado Rytų Azijoje, apie 1994 m. praūžė per Europą ir buvo pamirštos. Išskyrus posovietines šalis, iš kurių šioje srityje labiausiai pasižymėjo Lietuva ir Ukraina. Dūdos kenkia palaikymui tiek pat, kiek sportui – nešvarios lažybos.“
Tad jei atsinešėte į stadioną ar areną dūdą ir išdidžiai ją naudojate manydami, kad ja sukeldami daug triukšmo labai padedate savo komandai, žinokite, kad aplink yra daugybė žmonių, mintyse jus keikiančių visais jiems žinomais necenzūriniais žodžiais. Tikėtina, kad savo adresu juos galite išgirsti ir ištartus garsiai.
Sporto renginiuose, kad sukeltumėte įspūdingą garsą, visiškai užtenka jūsų balso ir rankų. Palikite tas dūdas namie, o dar geriau – išmeskite.
Sporto renginiuose, kad sukeltumėte įspūdingą garsą, visiškai užtenka jūsų balso ir rankų. Palikite tas dūdas namie, o dar geriau – išmeskite.
... vėluosite į rungtynes. Beveik visada tribūnose įsitaisę žiūrovai su šypsena nužvelgia tuos, kurie aidint rungtynių pradžią reiškiančiam teisėjo švilpukui vis dar grūdasi prie įėjimo į stadioną ar areną. Vėliau jie pradeda brautis per kitų žiūrovų kojas į savo vietas ir kelia jau ne šypsenas, o pyktį.
... padauginsite alkoholio. Pirmiausia, apsauga jus gali visiškai teisėtai išmesti iš renginio vietos. Antra, būti netoli girto asmens – menkas malonumas visiems aplinkiniams (įsivaizduokite save blaivių aplinkinių vietoje). Jau nekalbant apie vaikus. Tad net jei jums bus labai linksma, aplinkiniai jausis kitaip.
Dauguma tikriausiai manote, kad organizuoti aistruoliai alkoholį vartoja dideliais kiekiais. Tačiau tendencijos yra visai kitokios – nepakantumas alkoholiui ir išgėrusiems asmenims tribūnose tarp nuolatinių varžybų lankytojų vis didėja.
„Niekaip nesuprantu, ar ateini į areną palaikyti savo mylimos komandos, mėgautis sporto renginiu, ar tiesiog prisigerti? Kaip į kokį barą tik su gyvu vaizdu?“ – tai „Lietuvos ryto“ aistruolio nuomonė.
... nuolat stovėsite užstodami vaizdą kitiems. Būna akimirkų, kai iš savo vietų pašoka visi žiūrovai. Tačiau viskas turi savo ribas. Žmonės į rungtynes susirinko ne tam, kad žiūėtų į jūsų nugarą, todėl galite gana šiurkščiai būti paprašyti atsisėsti.
... garsiai šauksite keiksmažodžius. Bet kurios rungtynės yra viešas renginys, todėl stadione ar arenoje plyšauti necenzūrine leksika yra tas pats, kaip tą daryti kur nors centrinėje miesto aikštėje. Aplinkiniai tikrai jausis nejaukiai, ypač, jei tribūnoje bus vaikų.
Ne vienam Kauno „Žalgirio“ gerbėjui po abejotino teisėjo sprendimo yra beveik garbės reikalas pradėti skanduoti „F... you, referee“. Kaunas šia skanduote išsiskiria visame pasaulyje. Niuansas tik toks, kad daug kas ją vadina ir didžiausia „Žalgirio“ gerbėjų gėda. Tuo visai nesidžiaugia ir klubo vadovai. Kai kitą kartą skanduosite, apsižvalgykite ir įvertinkite, kaip į jus reaguoja aplinkiniai, ar tikrai visi kiti irgi skanduoja?
Paprastiems žiūrovams, šeimoms yra skiriamos įvairiausios akcijos, todėl ir besikeikiantys žiūrovai tribūnose nėra laukiami.
Ultros necenzūrinių skanduočių tema turi savo nuomonę. Ne vieno užkietėjusio sirgaliaus įsitikinimu, rungtynės nėra šeimai skirtas renginys, todėl jautrumą ir vaikus reikėtų palikti už stadiono ribų.
Vis dėlto nesurasite nė vieno klubo, kurio vadovams ultros būtų svarbesni už į rungtynes ateinančias šeimas (nes pastarųjų būna daugiau ir jie sugeneruoja klubams daugiau pajamų). Būtent paprastiems žiūrovams, šeimoms yra skiriamos įvairiausios akcijos, todėl ir besikeikiantys žiūrovai tribūnose nėra laukiami.
... vis eisite tai alaus, tai į WC. Tam yra skirtos pertraukos. Bet koks vaikščiojimas pirmyn-atgal rungtynių metu trukdo kitiems žiūrovams ir kelia jų pasipiktinimą.
... per didžiųjų klubų rungtynes imsitės savarankiškai organizuoti palaikymą. Yra nerašyta taisyklė, kad palaikymą per rungtynes kuria organizuoti aistruoliai, o kitos tribūnos prie jų tik prisijungia. Jei kiekviena tribūna pradės skanduoti skirtingas skanduotes, arenoje ar stadione įsiviešpataus betvarkė.
Tad nesistenkite atrodyti kaip Petras Gražulis, atsistojęs tribūnoje ir vienas šaukiantis „Už Lietuvą, vyrai“ (futbolo stadione po tokio bandymo politikas kaip atsako sulaukė iškelto vidurinio piršto). Geriau prisijunkite prie organizuotų aistruolių skanduočių ir taip parodykite gerą pavyzdį kitiems.
... neprovokuokite varžovų aistruolių. Taip dažnai elgiasi mažesnių miestų tribūnose susirinkę žiūrovai. Dažniausiai jie ir drąsa spinduliuoja tik būdami už policijos pareigūnų nugarų. Be to, jei išprovokuoti pavyks, beveik neabejotinai skaudžiai nukentėsite būtent jūs. Tuo pačiu sukelsite pavojų ir netoliese esantiems niekuo dėtiems žmonėms.
O ir kaip iš šalies atrodo kur nors Kuršėnuose ultras bandanti užpulti 50-metė? Arba kitame miestelyje mažametę dukrą už rankos laikantis ir tuo pačiu metu prie varžovų aistruolių besiveržiantis tėvas?
... išeisite nepasibaigus rungtynėms. Absoliučios daugumos sporto aistruolių nuomone, tai yra nepagarba savo komandai ir Lietuvos stadionų bei arenų blogis numeris 2.
... įžeidinėsite savo komandą po skaudaus pralaimėjimo. Kaip jau minėta pirmojoje teksto dalyje, tikri aistruoliai būna su komanda ir džiaugsmingomis, ir liūdnomis akimirkomis.
Vienoje Lietuvos arenoje teko matyti, kaip tos pačios komandos aistruoliai kibo vienas kitam į atlapus, kai vienas jų po dideliu skirtumu pralaimėtų rungtynių savo komandos žaidėjams rodė žemyn nukreiptą nykštį ir šaukė „Gėda“. Tad tokie veiksmai gali baigtis ne tik smerkiančiais aplinkinių žvilgsniais.
Gerų sporto renginių!
TAIP PAT SKAITYKITE: Dalius Matvejevas: Lenkų miestas Vilnius, mylintis Kauno „Žalgirį“
Dalius Matvejevas – nepriklausomas sporto viešųjų ryšių specialistas, ilgametis sporto žurnalistas (nuo 1996), Lietuvos sporto žurnalistų federacijos prezidiumo narys, buvęs žurnalo „Mūsų krepšinis“ ir savaitraščio „Futbolo ekspresas“ vyriausiasis redaktorius, krepšinio „EuroBasket2011“ Alytaus grupės, 2012 metų Pasaulio U17, Europos U16 ir U18 bei 2013 metų Pasaulio merginų U19 čempionatų žiniasklaidos centrų vadovas. Autorių galite sekti „Facebook“ tinkle.
