Pradėsiu nuo paprastos interesų deklaracijos, kad nereikėtų nežinia iš kur atsiradusiems keletui etatinių heiterių (linkėjimai jums!) tuščiai rėkauti komentaruose. Šiais metais turiu įvairių reikalų tiek su viena, tiek su kita konfliktuojančia šalimi.
Su Lietuvos sporto federacijų sąjunga (LSFS) visus metus rengiame seminarus „Sporto rinkodara ir komunikacija“, o su Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) generaliniu direktoriumi Edžiu Urbanavičiumi nuolat tenka bendrauti dėl 2017 metų šiuolaikinės penkiakovės pasaulio taurės finalo varžybų Druskininkuose organizacinių reikalų.
Tiek apie vienus, tiek apie kitus galiu atsiliepti tik gerais žodžiais. Apie LSFS – kiek vėliau, o E.Urbanavičiui galiu tik padėkoti už tai, kad visada atvirai dalijasi naujausiomis mums aktualiomis žiniomis, visada mielai priima pasitarti bet kuriuo klausimu. Tokį KKSD vadovo bendravimą ir geranoriškumą galiu drąsiai pavadinti pavyzdiniu ir nuoširdžiai juo džiaugiuosi.
Tiesa, pasak visiems gerai žinomos frazės, tikriausiai yra kažkur per vidurį.
Dabar galime tęsti.
Per pastarąją savaitę sportu daugiau ar mažiau besidomintiems pažįstamiems teko daugybę kartų aiškinti apie tai, kas vyksta. Istorija apaugo daugybe mitų, daug kas perskaito tik antraštes ir net pačius pagrindinius įvykius supranta neteisingai.
Pradžiai sugriaukime keletą mitų, kurie sklando:
1. E.Urbanavičių išmetė iš KKSD. Ne, nieko panašaus neįvyko. Yra tokia Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo (KKSRF) 5 asmenų taryba, kuri kasmet sprendžia, kokiems projektams skirti finansavimą.
Šios tarybos pirmininku buvo E.Urbanavičius ir būtent iš šių pareigų jį atstatydino kiti tarybos nariai – asociacijos „Sportas visiems“ prezidentas Algis Vasiliauskas, LSFS prezidentas Rimantas Kveselaitis, Lietuvos dviračių sporto federacijos prezidentas, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) viceprezidentas Romualdas Bakutis ir Lietuvos savivaldybių sporto padalinių vadovų asociacijos pirmininkas Albinas Grabnickas. Naujuoju tarybos pirmininku buvo išrinktas R.Kveselaitis. KKSD valdyme niekas nepasikeitė.
Visa valdžia atitektų KKSD generaliniam direktoriui. Sutikime, mažai vilties, kad departamento darbuotojai balsuojant prieštarautų savo pačių tiesioginiam viršininkui.
2. E.Urbanavičius – už skaidrumą, kiti – prieš. KKSRF tarybos pirmininko keitimo oficialia priežastimi tapo E.Urbanavičiaus noras viešinti gautas paraiškas projektų finansavimui.
KKSD vadovas nusprendė, kad taip reikėtų daryti, kai gavo Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) raštą apie galimą korupciją KKRSF veikloje. Tuo metu jau buvo gautos 6 paraiškos, todėl kiti KKSRF tarybos nariai KKSD vadovo siūlymui pasipriešino.
Mano subjektyvia nuomone, pasipriešino pagrįstai. Pažįstu ne vieną žmogų, kuris fondui yra teikęs originalius projektus ir tikrai nenorėtų, kad jo idėjos būtų skelbiamos viešai. Galbūt geriau būtų leisti pačiam projekto teikėjui nuspręsti, ar jis sutinka, kad būtų viešinamas visas jo pasiūlymo turinys? O galbūt jis galėtų leisti viešai skelbti tik trumpą aprašymą?
Apie tai reikėtų diskutuoti ir nustatyti visiems priimtinas taisykles. Prieš E.Urbanavičių sukilę KKSRF tarybos nariai apie tai ir kalba. Jie yra už viešinimą, tačiau norėtų, kad tokie sprendimai nebūtų priimami ypatingos skubos tvarka.
3. KKSRF taryba skirsto 6 mln. eurų. Ne, didžioji dalis lėšų iš karto keliauja aukšto meistriškumo sportui finansuoti pagal KKSD nurodytą poreikį. Tarybos nariai paskirsto tik apie 1/4 šios sumos.
Na ir svarbiausia dalis – visas konfliktas vyksta visai ne dėl projektų viešinimo. Viskas – dėl E.Urbanavičiaus siūlymo keisti KKSRF tarybos sudėtį.
Pagal siūlomą projektą, kurį parengė KKSD, ateityje taryboje turėtų būti 7 žmonės: KKSD generalinis direktorius, dar 4 KKSD darbuotojai, „Sportas visiems“ vadovas ir LTOK atstovas.
Kitaip tariant – visa valdžia atitektų KKSD generaliniam direktoriui. Sutikime, mažai vilties, kad departamento darbuotojai balsuojant prieštarautų savo pačių tiesioginiam viršininkui. Taip KKSD generalinis direktorius taptų vienvaldžiu fondo pinigų skirstytoju, o „Sportas visiems“ ir LTOK atstovai – tik stebėtojais, galinčiais patarinėti, prieštarauti, bet negalinčiais nieko pakeisti.
Tokia perspektyva patinka labai mažai kam. Dar mažiau entuziazmo lieka pagalvojus apie artėjančius Seimo rinkimus.
Sporto pasaulis dar nepamiršo, kad visai neseniai KKSD vadovavo Klemensas Rimšelis – žmogus, į departamentą atėjęs iš kur tik nori (politikos, kultūros), tik ne iš sporto pasaulio. Žinoma, tai turėjo ir savų privalumų.
K.Rimšelis nebuvo susaistytas jokiomis pažintimis, ryšiais, senomis draugystėmis, išankstiniais nusistatymais, todėl į visas problemas žvelgė kaip neutralus žmogus. Ir kartais tai padėjo priimti labai gerus sprendimus, kuriais sporto pasaulis iki šiol džiaugiasi ir dėl kurių K.Rimšelį iš dalies prisimena geruoju.
Vis dėlto E.Urbanavičius yra visai kitas ir daugumai daug mielesnis atvejis. Tai žmogus, perėjęs visą kelią nuo rankinio žaidėjo, trenerio, klubo ir federacijos vadovo iki vadinamojo sporto ministro be ministro portfelio pareigų. Jis visas sporto problemas jau daugybę metų žino taip gerai, kaip retas kuris kitas. Todėl niekam nesinorėtų, kad departamentui vėl pradėtų vadovauti žmogus iš šalies.
Oficialiai KKSD generalinis direktorius nėra politinio pasitikėjimo postas, tačiau tikrovėje šios pareigos vis dėlto dalinamos politikos pasaulyje. Jei kuri nors lažybų bendrovė būtų nusprendusi priimti statymus dėl pastarųjų KKSD vadovo konkursų laimėtojų, „Sport Radar“ būtų galėjęs paspringti nuo statymų už vieną kandidatų taip, kad A lygos ar LKL sutartų rungtynių organizatoriams reikėtų slėptis iš gėdos. Prieš kiekvieną konkursą sklandė kalbos, kad yra 99 proc. tikimybė, jog laimės vienas konkretus žmogus. Ir visada tos kalbos pasitvirtindavo.
Tad nėra jokių garantijų, kad prie KKSD vairo nesulauksime K.Rimšelio antrininko. Perspektyva, kad būtent jo rankose ir asmeninėje valioje gali atsidurti visas sporto pinigų skirstymo procesas, neatrodo viliojanti.
Be to, E.Urbanavičiaus kritikai viešai teigia, kad KKSD generalinis direktorius už gautas pareigas „atidirba“ Darbo partijai. Nesiimu spręsti, patvirtinti arba paneigti turėtų ta pati STT.
E.Urbanavičius yra žmogus, perėjęs visą kelią nuo rankinio žaidėjo, trenerio, kubo ir federacijos vadovo iki vadinamojo sporto ministro. Jis visas sporto problemas jau daugybę metų žino taip gerai, kaip retas kuris kitas.
Tokia yra viena medalio pusė.
Šioje vietoje norėčiau jums, mieli skaitytojai, užduoti vieną klausimą. Kaip jūs apibūdintumėte sporto bendruomenę? Kas tai yra?
Tikriausiai pagalvojote apie krepšinio, futbolo, lengvosios atletikos, plaukimo, šiuolaikinės penkiakovės, irklavimo, rankinio, tinklinio, kiokušin karatė sportininkus, trenerius, federacijų vadovus?
E.Urbanavičiaus oponentai teigia, kas būtent jie yra sporto bendruomenė ir jų nuomonė skirstant sporto lėšas turi būti svarbiausia.
Galime paskaičiuoti. LSFS vienija 80 sporto šakų federacijų ir nominaliai visoms joms atstovauja.
Ar esame sporto bendruomenės nariai tie, kurie tiesiog laisvalaikiu bėgioja, žaidžia krepšinį ar futbolą? Ar mes esame pakankamai svarbūs, kad KKSD, skirstant biudžeto lėšas, turėtų atsižvelgti į mūsų nuomonę?
Aš atsakymo nežinau, tačiau visada esu prieš, kai mėgėjų klubai užsimano tapti įvairių federacijų nariais ir dalyvauti skiriant rinktinių trenerius, renkant prezidentus, dalinant pinigus rinktinių treniruočių stovykloms ir pan. Na, ne mūsų tai reikalas. Manau, tuo turėtų užsiimti žmonės, kuriems sportas yra visas gyvenimas, o ne laisvalaikio praleidimo forma.
Bendrais bruožais apie lėšų skirstymą įvairių federacijų atstovai kasmet kalba taip: „Jie ten už uždarų durų kažką sprendžia, mūsų neprisileidžia ir nieko mums nesako. Kai paskirs, tada kažką ir sužinosim.“
Vis dėlto būtent mūsų visų interesams skirstant lėšas atstovauja „Sportas visiems“. O štai krepšinio ar lengvosios atletikos federacijoms neatstovauja niekas, nes jos nepriklauso nė LSFS, nė „Sportas visiems“. Spręskite patys, gerai tai ar blogai.
Be to, viešai kritiką LSFS adresu išsakė ir dalies šiai organizacijai priklausančių federacijų vadovai. Dalies kitų federacijų vadovai laikosi neutralios pozicijos ir atsisako viešai stoti į vieną ar kitą pusę.
Tačiau neskubėkite sakyti, kad LSFS yra nereikalinga, niekam neatstovaujanti organizacija. Ši organizacija rengia Lietuvos jaunių žaidynes, centralizuotai perka aprangas įvairių sporto šakų rinktinėms, neseniai jai buvo patikėta rengi artimiausias Pasaulio lietuvių sporto žaidynes.
KKSD buvo pateikusi federacijoms siūlymą pasiimti LSFS skiriamus pinigus ir savarankiškai už tas pačias lėšas rengti jaunių varžybas, pirktis aprangas ir t.t. Federacijos šio pasiūlymo atsisakė. Vadinasi, LSFS tuos darbus atlieka gerai ir yra reikalinga. Be to, LSFS rengia įvairius mokymus, seminarus, jos dėka įvairiuose tarptautiniuose projektuose gali tobulintis sporto vadybininkai ir treneriai. Nė viena kita Lietuvos sporto organizacija tuo neužsiima.
Grįžkime prie sporto bendruomenės. Aukščiau aptarti pavyzdžiai tikrai neleidžia teigti, kad prieš E.Urbanavičių sukilę KKSRF tarybos nariai atstovauja visai sporto bendruomenei.
LSFS rengia įvairius mokymus, seminarus, jos dėka įvairiuose tarptautiniuose projektuose gali tobulintis sporto vadybininkai ir treneriai. Nė viena kita Lietuvos sporto organizacija tuo neužsiima.
Pridursiu daugiau, dauguma federacijų yra nepatenkintos dabar galiojančiu pinigų skirstymo modeliu. Labai nepatenkintos. Ir dauguma tikrai nejaučia, kad fondo taryboje kas nors atstovautų jų interesams. Bendrais bruožais apie lėšų skirstymą įvairių federacijų atstovai kasmet kalba taip: „Jie ten už uždarų durų kažką sprendžia, mūsų neprisileidžia ir nieko mums nesako. Kai paskirs, tada kažką ir sužinosim.“
O kai sužino, nepatenkintų būna visada. Blogiausia, kad niekas nežino, kodėl buvo nuspręsta vienaip ar kitaip. Būtent šioje srityje labiausiai trūksta skaidrumo ir viešumo. Štai čia galite paskaityti, kaip beveik prieš metus į sporto lėšų paskirstymą reagavo Lietuvos regbio federacijos prezidentas Rytis Davidovičius.
Be to, tikrai paradoksalu, kad padėtyje, kurios taip bijo E.Urbanavičiaus oponentai, dabar yra pats KKSD vadovas. Tai yra faktas – Vyriausybei pavaldi įstaiga, atsakinga už biudžeto pinigų panaudojimą, skirstant tuos pinigus teturi 1 iš 5 balsų. Ar bet kuris iš jūsų, būdamas tokios įstaigos vadovu, nebandytumėte keisti padėties?
Tokia yra antroji medalio pusė.
Apibendrinkime. Daugumai federacijų dabartinis lėšų skirstymo modelis ir principai yra nepriimtini. Bet KKSD siūlomas variantas, prieš kurį mūru stoja E.Urbanavičiaus oponentai, susižavėjimo taip pat nekelia.
Tiesa, pasak visiems gerai žinomos frazės, tikriausiai yra kažkur per vidurį. Galbūt reikėtų tokios KKSRF tarybos, kurioje visuomenininkai ir valstybės atstovai turėtų po lygiai balsų ir niekas nesijaustų paliktas nuošalyje? Ir kad nė vienas jos narys nebūtų tiesiogiai pavaldus kitam?
Dalius Matvejevas yra ilgametis sporto žurnalistas, Lietuvos sporto žurnalistų federacijos prezidiumo narys. Jį galima sekti socialiniame tinkle „Facebook“.
