Po truputį leisdami išsvajotą turtą nuo pjedestalo, pavadinkime jį bendriniu Buto vardu. Taigi, nuosavas Butas yra didelė lietuvio gyvenimo gairė ir svarbi pažymėta varnelė šalia kitų taip pat svarbių varnelių – vestuvių, tėvystės, dalyvavimo realybės šou ir atostogų „viskas įskaičiuota“ kurorte.
Jei mylintys tėvai vaikus išmokslina, tai labai mylintys tėvai – išmokslina ir nuperka Butą. Jei vyras myli moterį, tai nuperka jai Butą. Jei vyras nebemyli moters, tai nuperka Butą kitai moteriai. Jei emigrantas vis dar myli Lietuvą, jis ten nusiperka Butą. O jei kas nors neturi Buto, tai kenčia „karčią nuomininko dalią“ ir yra lūzeris. Tad nenuostabu, kad lietuviai sukėlė būsto kainas į debesis, kurių iki galo neišsklaidė ir praėjusi krizė.
Vienintelis išblaivinantis veiksnys Lietuvos NT rinkoje buvo ir liko šaltas, formalus ir marmurinis bankas. Ne krizė numušė būsto kainas. Tautiečiai, sukandę dantis, būtų išlaukę tvaną, marą, badą ir Didžiąją Depresiją, sėdėdami ant savo praskolintų, bet jų vardu registruotų sienų, jei ne bankai. Kompiuterinės sistemos nemato šeimų finansinių tragedijų, prarastų darbų ir byrančių santykių. Automatizuotos SMS, elektroninės žinutės ir registruoti laiškai laiku ir tiksliai praneša Buto turėtojams apie jų prievoles. Tik šių ne itin populiarių įstaigų dėka būsto kainos smuktelėjo link protingumo horizonto, nors tąkart ir nepūkštelėjusios į Normalybės jūrą.
Nuoma Lietuvoje – našlaičio vietoje, tad butai nuomai ir atrodo kaip skirti valkatoms, vienos nakties nuotykiams ir atsitiktiniams perėjūnams.
Krizė praėjo – arba tiesiog švenčiame tarpukrizį – ir Buto garbinimo bėdos vėl žydi. „Nuoma – taigi pinigai į balą“, – negyvai nudrožtą netiesą kaip robotukai kartoja išdidūs savininkai. O palūkanos, būsto remontas, nuolaida parduodant per krizę – kas tuomet? Bala tikrai ta pati, tik ten krentantys pinigai turi kitokį išdėstymą laike. Kaip besisuksi, gyventi kainuoja!
Na, ir kuo man kliūva lietuvio meilė Butui? Leiskite paaiškinti. Dairausi būsto, kuris man būtų fainas, mielas ir kurį norėčiau paversti Namais – žinot, kur gyvena meilė, darna ir šlepetės po lova (jei tokias avėčiau). Iš patirties žinau, kad mano poreikiai būstui keičiasi kas 5–7 metus. Dėl to man nesvarbu, ar pirkti, ar nuomotis. Svarbu, kad būstas liptų prie sielos ir galvoje pieštų fantazijas, kur pakabinti paveikslą ir kur bus mano snaudimo fotelis.
Štai šitos „nesvarbu“ dalies niekaip nesupranta brokeriai. „Tai jūs sau žiūrit ar nuomai?“ „Sau nuomai“. „Tai parduodamų nesiūlyti?“. „Siūlyti, jei per 20 metų nuomos mokestis prilygtų šiandienos buto kainai“. „Bet kad taip Lietuvoj su gerais būstais nebūna!“
Štai čia ir mano problema. Dėl aukščiau aprašytos besąlygiškos lietuvių meilės Registrų centro įrašui, dauguma yra linkę pirkti „kaip sau“ – suprask, brangiau. Tai palieka sveiko proto interesantams nuomą kaip puikų Namų pasirinkimą. Tačiau nuoma Lietuvoje – našlaičio vietoje, tad butai nuomai ir atrodo kaip skirti valkatoms, vienos nakties nuotykiams ir atsitiktiniams perėjūnams. Štai jums ir verslo idėja: būstų gyvenimui nuoma. Tokių, kur norisi šlepetes po lova pasidėti.
