Šie iš pažiūros nesusiję faktai gerai iliustruoja mano šios dienos teksto esmę: pasaulis turi pasirinkti tarp demokratijos ir ekonominės gerovės. Žiūrint dalykiškai, akivaizdu – ekonominės gerovės besivaikantis pasaulis išaugo demokratijos kelnaites. „Ant popieriaus“ pažangiausia visuomenės santvarka nesusitvarko su dviem (ekstremaliai supaprastinu!) vienas kitam prieštaraujančiais jai keliamais uždaviniais: užtikrinti ekonominį tvarumą ir socialinį teisingumą.
Verslas, kurio simboliu pasirinkau „Apple“, viską išmano apie efektyvumą. Tai jų išgyvenimo sąlyga. Ir jei manot, kad vertingiausia pasaulio kompanija tokia tapo žaisdama demokratiją, labai klystate. Ji tokia tapo versdama talentingiausius pasaulio inžinierius dieną naktį rymoti prie jų perfekcionisto vadovo sugalvotų produktų tobulinimo, spausdama paskutines sultis iš tiekėjų Kinijoje, besikaldama teismuose su konkurentais dėl patentų, skleisdama kūrybinį destruktyvumą ir asmenines tragedijas šalyse (Suomijoje) ir įmonėse („Nokia“), kurių produktus ir technologijas tiesiog nušlavė nuo žemės paviršiaus. Štai tokiu buldozeriu sukuriama 450 milijardų JAV dolerių vertė, kurios simbolis prakąsto obuoliuko pavidalu švyti ant kurio nors įrenginio jūsų namuose.
Graikija akivaizdžiausiai rodo pasauliui, kas atsitinka, kai demokratijos žaidimai finansuojami skolinantis pagal verslo taisykles veikiančiose pasaulinėse rinkose.
Kinija irgi išmano viską apie efektyvumą. Nauja pasaulio galiūnė kaip sunkiasvoris garvežys lekia ekonominės gerovės link, nežabojamos taršos dūmais paleisdama demokratiją, žmogaus teises ir socialinį teisingumą. Ji irgi gerai žino, kad, norint dominuoti pasaulyje, efektyvumas yra viskas. Ji neturi nei noro, nei laiko žaisti demokratiją.
Ir turime Graikiją, kitą simbolį. Šią savaitę n-tąjį kartą išgelbėta (?) Graikija yra ironiškas kracho pranašas: demokratinę sistemą žmonijai davusi šalis grasina tapti ir pirmąja, kuriai teks jos atsisakyti arba prarasti, kad išliktų pasaulio ekonomikos žemėlapyje. Dešimtmečiai patogaus gyvenimo po palme, slepiant mokesčius ir meluojant Europos Sąjungai, atvedė Pietų Europos tautą prie liepto galo. Graikija akivaizdžiausiai rodo pasauliui, kas atsitinka, kai demokratijos žaidimai – t.y. varguolių balsavimai pilvais už politikus, kurie jiems yra dosniausi – finansuojami skolinantis pagal verslo taisykles veikiančiose pasaulinėse rinkose. Kadangi eilėje rikiuojasi kitos, pavadinkime, kultūriškai artimos, šalys – Italija, Portugalija ir Ispanija, tik trumparegiai varguoliai ir ciniški politikai gali nematyti akis badančios įžvalgos – pasaulis artėja prie neišvengiamo pasirinkimo. Nors šiandien mintis apie a.a. Steve'ą Jobsą, kaip pasaulio vadovą, arba Nerijų Numavičių, kaip AB Lietuva prezidentą, atrodo absurdiška, artimiausioje ateityje vis skaudžiau susidursime su nepatogiais pasirinkimais tarp ekonominės gerovės siekio arba socialinio teisingumo užtikrinimo.
Autorius rašo tinklaraštyje pasaulispagaldaumanta.com