Kiauliena taip persmelkusi mūsų tautos racioną, kad atskiri jos atstovai, deja, pakankamai įtakingi, netgi pradeda panašėti į šiuos tvartuose kriuksinčius higienos neišmanėlius. Šviežiausias prikiaulinimo pavyzdys – Danijos kompanijos „Saerimner“ investicinė tragedija Kalvarijoje, kurią šią savaitę vainikavo Kauno apygardos teismas, patenkinęs 6 fizinių asmenų bei 2 tų pačių asmenų valdomų bendruomenių ieškinį. Teismas nurodė, kad „Saerimner“ turi nutraukti Jusevičiuose esančių kiaulininkystės kompleksų, veikiančių nuo 1976-ųjų, veiklą, nes veiklą leidžiantį Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimą prieš septynerius metus MRAAD išdavė neteisėtai.
Teismui nepasirodė svarbi aplinkybė, kad keli piliečiai, įsigiję žemių ir apsigyvenę šalia jau veikiančios kiaulių fermos, į teismą „gindami viešą interesą“ kreipėsi praėjus daugiau nei 4 metams, nors pagal įstatymus TIPK leidimai gali būti skundžiami per vieną mėnesį nuo išdavimo.
„Man, kaip piliečiui, netinka šalyje veikianti teisinė sistema, jeigu jos viršūnėje esantys teisėjai gali priimti tokios kokybės sprendimus.“
Pirmiausia, ką rūpi pasakyti – man, kaip piliečiui, netinka šalyje veikianti teisinė sistema, jeigu jos viršūnėje esantys teisėjai gali priimti tokios kokybės sprendimus. Temidė gali būti akla, bet ne kvaila. Teisinėse vingrybėse paskendusi ir provincijos giminių bei pažįstamų realybe atskiesta teisėsauga vis dažniau priima ne tik sveiku protu nesuvokiamus, nuo gyvenimo realijų nutolusius, bet ir viešam interesui prieštaraujančius sprendimus. Aš noriu sveiko proto Temidės. Leidžiančios teismams konstatuoti, kad 6 asmenų viešas interesas iškeldinti neva dvokiančias ar teršiančias kiaulių fermas, kurių kaimynais jie sąmoningai pasirinko būti, įsigydami ten turtą, yra mažesnio svorio, nei Lietuvos mokesčių mokėtojų viešas interesas neprarasti milijonų litų, prestižo ir įvaizdžio.
Antras stebinantis dalykas šioje istorijoje – interesų migla. Atrodo, dešimtis milijonų litų įmerkę į Lietuvos provinciją, investuotojai turėtų nusipelnyti tiek vietos politikų, tiek bendruomenės pagarbos. Tačiau bendruomenė susiskaldžiusi, o vietos valdžia pasirinko kiaulišką kelią – išguiti danų investuotojus iš Kalvarijos.
Manau, kad šioje istorijoje visos pusės turi turėti teisę pasitelkti kiauliškus metodus. Lietuvos Vyriausybei dėl vietos politikų intrigų gresia dešimčių milijonų litų ieškinys. Aš ir jūs, sprendžiant iš darbo užmokesčio statistikos, sumokėsime žymiai didesnę dalį šios sumos negu Suvalkijos mokesčių mokėtojai, sukūrę absurdo teatro spektaklį kiaulių lygoje. Sufleruoju per savo asmenį naujai suformuluotą viešąjį interesą: visuomenė nenori mokėti savo mokesčių pinigais už Suvalkijos vasalų intrigėles ir trumparegiškas pastangas išlikti valdžioje. Todėl siūlau veikti kaip senais gerai laikais, – „centras“ turėtų spustelti tenykščius vadukus. Kunigaikštis Andrius (Kubilius) iš valdančios koalicijos, gindamas visos šalies viešąjį interesą (pvz., 190 mln. Lt investicijas) turėtų užvažiuoti per galvą savo partijos kolegai vasalui Valdui (Aleknavičiui) Kalvarijoje. Su kiaulėm elkimės kiauliškai!
Autorius rašo tinklaraštyje www.pasaulispagaldaumanta.com.