Apskritai nebuvo jokių šansų, kad D.Trumpui būtų pavykę nuginčyti rinkimų rezultatus teisme ir juos pakreipti savo naudai. Buvo sukurta iliuzija, kad gali pasikartoti George‘o W. Busho ir Alo Gore‘o ginčo Aukščiausiame Teisme scenarijus po 2000-ųjų JAV prezidento rinkimų, kai Teismas išsprendė ginčą G.W.Busho naudai.
Vis dėlto ta byla buvo susijusi su skirtingais standartais, siekiant nustatyti rinkėjų ketinimus vienos valstijos rinkimuose, kur skirtumas tarp G.W.Busho ir A.Gore‘o buvo tik keli šimtai balsų. G.W.Busho teisininkų komanda kėlė pagrįstus konstitucinius klausimus dėl vienodos apsaugos ir skirtingų rinkėjų skirtingo traktavimo. Tuometinė pergalė byloje suteikė G.W.Bushui reikiamą rinkikų balsų kiekį, kad jis būtų paskelbtas rinkimų nugalėtoju.
D.Trumpas kelia klausimus apie galimai plačiai paplitusius balsavimo pažeidimus keliose valstijose, kuriose Joe Bideno persvara yra keli ar net keliasdešimt tūkstančių balsų. D.Trumpui reiktų pakeisti rinkimų rezultatus mažiausiai trijose valstijose.
Respublikonai yra šventai įsitikinę, kad per visas JAV yra išplitę rinkimų pažeidimai ir tai tapo jų politinės retorikos dalimi.
D.Trumpo argumentų pagrindą sudaro ne argumentai apie rinkėjų ketinimus, tačiau kaltinimai balsavimo ir balsų skaičiavimo pažeidimais. Kaltinimai balsavimo pažeidimais buvo tapę D.Trumpo politine mantra pastaruosius keletą metų ir pagrindiniu argumentu abiejų partijų ginčuose mažiausiai nuo G.W.Busho ir A.Gore‘o bylos laikų. Respublikonai yra šventai įsitikinę, kad per visas JAV yra išplitę rinkimų pažeidimai ir tai tapo jų politinės retorikos dalimi, motyvuojančia jų rinkėjų bazę, neabejotinai siekiant užgniaužti balsavimą. Tai, deja, yra tiesa, nors jie niekada ir nesugebėjo pateikti reikšmingų įrodymų, kad tokie rinkimų pažeidimai, galintys pakeisti rinkimų rezultatus, egzistuoja.
Iš dalies pagrindą šiai retorikai davė Aukščiausiojo Teismo sprendimas 2008 m. byloje Crawford prieš Mariono apygardą, kai teismas patvirtino Indianos rinkėjų identifikavimo įstatymą kaip priemonę rinkėjų sukčiavimui nustatyti ir atgrasyti, nors valstija pripažino, kad per visą jos istoriją nebuvo užfiksuotų ir įrodytų tokio sukčiavimo atvejų. Crawford byla buvo pavyzdinis atvejis, kai buvo ginčijamas pats asmens tapatybės įstatymo galiojimas, todėl valstija neturėjo pateikti jokių sukčiavimo įrodymų, kad būtų laimėta.
Su rinkimais susijusios bylos yra skirtingas atvejis. Norint sėkmingai įrodyti rinkimų pažeidimus ar pakreipti rinkimų baigtį kita linkme bei pripažinti balsus negaliojančiais reikalingi įrodymai. Ieškinį teikiantys asmenys yra įpareigoti pateikti įrodymus dėl savo teikiamų kaltinimų, vien prielaidų neužtenka. Valstijų ir federaliniuose teismuose yra nustatytos aiškios įrodymų pateikimo taisyklės bei reikalavimai patiems įrodymams, kurie negali remtis vien nuogirdomis, spekuliacijomis ir paskalomis.
D.Trumpo teisininkų komanda pralaimi teisme, nes negali pateikti teisinius standartus atitinkančių įrodymų dėl pažeidimų. Taisyklės nėra nukreiptos prieš prezidentą, o teisėjai nėra korumpuoti. Problema yra ta, kad šiai bylai trūksta teisinio pagrindo. Daugeliu atveju šie ieškiniai dėl rinkimų pažeidimų yra sveikintini – juose keliami klausimai, kurie nebuvo kelti Crawford byloje, ir teisėjai atmeta šiuos ieškinius kaip neturinčius pagrindo. Kaip ir daugelis Respublikonų pareigūnų, administravusių rinkimus. Tai turėtų nuraminti rimtus kaltinimus dėl rinkimų pažeidimų.
Taisyklės nėra nukreiptos prieš prezidentą, o teisėjai nėra korumpuoti. Problema yra ta, kad šiai bylai trūksta teisinio pagrindo.
D.Trumpo teisininkai gali pripažinti tokius ieškinius, kaip neturinčius pagrindo, ir pastarosiomis dienomis kelios teisininkų komandos atsistatydino, įskaitant ir Pensilvanijoje. Tikėtina, kad jie turėjo taip padaryti, nes pripažino, kad jiems ateityje gali būti pritaikytos sankcijos dėl disciplinos pažeidimų.
Federalinio civilinio proceso tvarkos 11-oji taisyklė nurodo, kad advokatai neturi teikti bylų, kurios yra lengvabūdiškos, nepagrįstos įrodymais, arba skirtos tiesiog „priekabiauti, sukelti nereikalingą vilkinimą ar be reikalo padidinti bylinėjimosi išlaidas“. Jei tokie ginčai būtų tęsiami, teismai galėtų skirti advokatams sankcijas.
Taip pat ir 3.1 taisyklė Pavyzdinėse teisininkų profesinio elgesio taisyklėse (etikos kodekse) draudžia advokatams teikti nepagrįstus ieškinius. Visos valstijos turi šios taisyklės versijas, numatančias sankcijas advokatams, įskaitant ir galimybę atimti teisę verstis advokato praktika.
D.Trumpas gali viešai lengvabūdiškai skelbti savo kaltinimus dėl pažeidimų. Tačiau jo advokatai – ne. Dar daugiau, jei taip lengvabūdiškai elgsis ir jo teisininkų komandos vadovas Rudy Giuliani‘s, jam taip pat gali būti pritaikytos minėtų 11 ir 3.1 taisyklių sankcijos.
Teismai buvo dosnūs D.Trumpui ir jo teisininkams leisdami pateikti savo argumentus. Tačiau jie negalėjo pagrįsti savo pateiktų argumentų įrodymais, kad neva pažeidimai galėjo daryti įtaką prezidento rinkimų rezultatams bent vienoje valstijoje, jau nekalbant apie reikalavimus pakeisti rinkimų rezultatus keliose valstijose. Advokatų etiniai ir teisiniai įpareigojimai nekelti ieškinių be pagrindo dabar stabdo prezidento teisinę strategiją.
Davidas Schultzas yra Hamline‘o universiteto (JAV) profesorius, Mykolo Romerio universiteto (MRU) vizituojantis dėstytojas ir MRU LAB Teisingumo tyrimų laboratorijos narys.