Pasaulyje turime Vladimirą Putiną. Krepšinyje turime FIBA.
Šis „taikos balandis“ nevaržomas plasnoja padangėje ir daro daugmaž ką panorėjęs. Visi tik šneka, visi tik burba, bet iš esmės niekas nieko nedaro.
Kaip Rusija okupavo Krymą, nepaisydama pasaulio bendruomenės „susirūpinimų ir pasmerkimų“, taip FIBA griauna krepšinio santvarką.
O dabar grįžkime prie mamos. Pats žodis mama man asocijuojasi su pačiu nuostabiausiu žmogumi. Todėl skaudu šį žodį vartoti tokiame kontekste. Bet kad FIBA jau taip pasivadino, tai niekur nepabėgsi.
Pone Novakai, FIBA nėra mama. Tokios mamos šio vardo nevertos.
FIBA yra tarsi alkoholio liūne paskendusi ir realybėje tik egzistuojanti būtybė, kuriai išėjus į dienos šviesą darosi tik gėda. Ir jai nepadėsi. Ji vis tiek darys savo ir murkdysis purve.
Blogiausia, kad tame purve murkdomas ir krepšinis.
2015-ųjų lapkričio 27-oji, FIBA generalinio sekretoriaus Patricko Baumanno komentaras prestižiniam italų „Gazzetta dello Sport“: „Nauja Eurolyga? Negalime būti nedidelio komandų skaičiaus vergais. Net jei tie klubai ir prestižiniai. Jei darysi uždarą turnyrą, netobulėsi. Skaitau informaciją apie sankcijas, baudas tiems, kurie nepasirinks mūsų (FIBA) turnyro. Taip nenutiks. Nenorime kelti karo. Mes čia tam, kad sukurtume vieningą projektą. Viskam reikia laiko“.
Aha. Ir Rusija neokupavo Krymo jėga. „Taikiai“ sukūrė vieningą projektą.
Dar šlykščiau klausytis Europos olimpinio komiteto (EOC) prezidento Patricko Hickey žodžių.
„Visiškai palaikau Patricką Baumanną. Jau kurį laiką stebėjau pelno siekiančių organizacijų bandymą užgrobti sportą. Jei to nenužudysime, prarasime kontrolę. Jei ignoruosime šią situaciją, tai privačios organizacijos pradės organizuoti alternatyvą olimpinėms žaidynėms. FIBA yra absoliučiai teisi imdamasi tokių veiksmų“, – cituoju balandžio 18-ąją pasirodžiusį P.Hickey komentarą apie FIBA veiksmus.
Tie veiksmai, primenu, yra šantažas (oficialiai deklaruojamas kaip „pasiaiškinimas iki balandžio 20-osios“), grasinimas (jei „Lietuvos rytas“ dalyvaus Europos taurėje ir nebus pašalintas iš LKL, mes pašalinsime Lietuvos rinktinę iš Europos čempionato) ir spaudimas (po metų planuoja išjudinti ir Kauno „Žalgirį“).
Pone Patrickai, susimildamas (tinka ir vienam, ir kitam Patrickui)... Gerbiamas Patrickas Hickey turėtų prisiminti, kad ta pati FIBA iš tos pačios Lietuvos 2010-aisiais nuplėšė 500 tūkst. eurų. Ir dar iš dviejų vardinius kvietimus į pasaulio čempionatą gavusių, o tiksliau – nusipirkusių komandų.
Dar gražiau, vardinių kvietimų dalybos tada į pasaulio čempionatą Turkijoje vyko aukciono principu, kuriame dalyvavo bent 14 valstybių. Pusė milijono eurų nebuvo fiksuota suma. Su kiekviena šalimi dėl įmokų buvo tariamasi atskirai. Maždaug, kiek nori, tiek mokėk. Kas sumokėjo ir kuo daugiau, tas ir dalyvavo.
Norite dar? Vien už šių metų olimpinės atrankos turnyrą, beje, vieną iš trijų iš viso organizuojamų prieš Rio žaidynes, FIBA užsiprašė bent 1,75 mln. eurų. T.y. tik už teisę surengti olimpinės atrankos etapą, kuriame dalyvaus šešios komandos. Trys tokie turnyrai liepos 4-9 d., jei niekas nepasikeis, bus surengti Belgrade, Turine ir Maniloje.
1,75 mln. eurų vien už teisę rengti penkių dienų turnyrą su toli gražu ne pirmo ryškumo komandomis (pavyzdžiui, Belgrade žais Serbija, Latvija, Angola, Puerto Rikas, Čekija ir Japonija). O kur dar visos organizacinės išlaidos: arenų nuoma, komandų, teisėjų apgyvendinimas ir t.t.
Tai tikrai nėra akiplėšiškas pelno siekimas. Ir, be abejo, viskas čia gerai su tuo sportiniu principu. Teoriškai, olimpinę atranką galėjo surengti kad ir San Marinas – tik duok milijonus, turėk 12 žaidėjų ir įtaką prie FIBA stalo.
Jau pats nebežinau, ką FIBA primena labiau – už eurą bet kam pasiryžusią alkoholikę (mot. giminė šiame kontekste naudojama tik tam, kad tokia galūnė labiau limpa prie žodžio FIBA), save dar drįstančia vadinti motina, ar krepšinio Putiną.
Visai kaip Putinas, „išvadavęs“ Krymą ir bandantis „vaduoti“ Donbasą nuo ukrainiečių, FIBA apsimetinėja krepšinio išvaduotoja. Nuo ko tą krepšinį vaduoti?
Kitaip nei FIBA, Eurolyga į savo turnyrą niekada netraukė komandų per jėgą ir negrasino diskvalifikacijomis. Taip, Eurolyga nuo kito sezono bus uždaresnė (bet 10 metų sutartis turi tik 11 iš 16 klubų, paliktos 5 atviros vietos komandoms). Būtų galima ginti FIBA, kad Eurolyga turi išrinktųjų ratą ir ką daryti tokioms komandoms kaip, pavyzdžiui, „Chimki“ ar Malagos „Unicaja“, kurios vertos būti tarp stipriausiųjų, bet kažkodėl į privilegijuotųjų sąrašą neįtrauktos.
Žinote, ką? Ta pati Eurolygos nuskriausta „Unicaja“ drąsiai galėjo eiti į FIBA Čempionų taurę, bet kažkodėl pasirinko Eurolygos organizuojamą Europos taurę. Kaip ir daugybė kitų Senojo žemyno klubų, kuriuos tikėjosi perimti FIBA.
Jei jau taip blogai Eurolygos šeimoje, Malaga ir visos kitos komandos būtų pasirinkusios FIBA. Eurolyga juk negrasino už dalyvavimą FIBA taurėje išmesti jų iš savo žemėlapio amžiams. Ir baigtas kriukis.
Bet niekas nenori žaisti trečiarūšiame turnyre. Ir FIBA baisiai siunta, nes klubiniame žemėlapyje yra užribis, Europos silpnųjų prieglobstis. Viskas gerai – tokioms komandoms kaip Utenos „Juventus“, „Šiauliams“ ar Pasvalio „Pieno žvaigždėms“ irgi reikia europinio turnyro, kuriuo galėtų pradžiuginti mažesnių miestų sirgalius, įgyti patirties ir pan.
Bet tegul tą kilnią misiją FIBA ir vykdo. Tuomet galės skelbtis esanti krepšinio motina, kuriai rūpi visi vaikai – ir talentingi, stiprūs, ir ne tokie sėkmingi, gal net paliegę. Tuo tarpu dabar FIBA – ne motina, o pikta pamotė, varanti iš namų tuos vaikus, kurie jai nepaklūsta.
Trumpa istorija. Panevėžio „Lietkabelis“ ir Prienų-Birštono „Vytautas“ šį sezoną turėjo dalyvauti FIBA Europos taurėje. Abu klubai buvo įtraukti į pirminį dalyvių sąrašą. Panevėžiečių klubo vadovai likus valandai iki skrydžio į FIBA turnyro burtų ceremoniją Miunchene sužinojo, kad yra nepriimti. Mat FIBA klerkams netiko nepatogus dalyvių skaičius – tai sumažino nuo 59-ių iki 56-ių, nukirpdami dvi Lietuvos ekipas.
Visada galima rinktis. Negalime pasirinkti tik tėvų. O visa kita galime. Tik reikia noro.
Taip ir Lietuvos krepšinio federacija gali pasirinkti, ar eiti su šita baisia būtybe, save vadinančia krepšinio motina, ar dirbti krepšinio labui. Kokia, beje, ir buvo pagrindinė FIBA organizacijos idėja.
Šiame FIBA organizuojamame absurdo teatre norėtųsi tokios figūros kaip Arvydo Sabonio, gerbiamos ne tik Lietuvoje, ne tik Europoje, bet ir pasaulyje, griežtesnio žodžio. Sabas galėtų pasinaudoti savo svoriu krepšinyje. Tai jo, o ne kostiumuotų pūstažandžių ponulių žodis geriausiai pasiektų Europos ausis.
Aišku, kadangi LKF yra FIBA narė, stojimas skersai kelio reikštų Auf Wiedersehen iš FIBA ofiso Šveicarijoje. Bet... Na ir kas?
O ką galima pasirinkti, sakysite? Įsivaizduokite, jei FIBA iš tikrųjų diskvalifikuos iš Europos čempionato Ispanijos, Serbijos, Rusijos, Makedonijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Juodkalnijos, Slovėnijos, ar Kroatijos rinktines. Potencialiai prie pašalintųjų rato gali prisijungti Lietuva, Italija, Graikija, Turkija, Izraelis ir Lenkija.
Idealiame pasaulyje, įsivaizduoju, su tokia neteisybe susidūrusios valstybės, pradedant nuo krepšinio federacijų, atsiribotų nuo FIBA veiklos, išeitų iš to klounų ratelio, kurtų alternatyvią krepšinio organizaciją ir surengtų alternatyvų čempionatą. Visai kaip Eurolyga prieš 16 metų.
Žinoma, FIBA tokio alternatyvaus tarptautinio turnyro nepripažintų, bet kam rūpės FIBA? Kam rūpės Europos čempionatas, kuriame dėl čempionų titulo kausis Estija, Suomija, Gruzija, Islandija ar bet kuri kita Europos elito užribio komanda? Tokį čempionatą stebės tiek pat žmonių ir transliuos tiek pat televizijų, kiek ir FIBA Europos taurės turnyre, kuriame grumiasi „Pieno žvaigždės“, Tirgu Žiu ar Prištinos klubai (pusė iš jūsų net neįtaria, iš kokių šalių yra dvi pastarosios komandos, bet taip, jos žaidė FIBA Europos taurėje šį sezoną).
Viskas paprasta. Tereikia ryžtis ir neišsigąsti tuščiai blefuojančių iš krepšinio pinigų sočiai mintančių pūstažandžių grasinimų.
